Mūsų judesius kontroliuoja nervų ląstelės, esančios galvos smegenyse. Pradedant judesį, vienos ląstelės perduoda informaciją kitoms, o šios - visam organizmui. Informaciją perduoda specialūs junginiai, vadinami neurotransmiteriais. Sveikiems žmoniems ši informacija perduodama be sutrikimų. Sergant Parkinsono liga informacijos perdavimas sutrinka, tuomet sutrinka ir judesių kontrolė.
Informacija neperduodama, nes trūksta neurotransmiterio, vadinamo dopaminu. Sergančiųjų Parkinsono liga galvos smegenų srityje, kurioje gaminamas dopaminas, būna žuvę 70 - 80% ląstelių. Ta galvos smegenų sritis vadinama juodąja medžiaga. Kai trūksta dopamino, sutrinka nervinių ląstelių veikla, o tai sukelia Parkinsono ligos simptomus.
Kodėl ima žūti dopaminą gaminančios ląstelės nėra žinoma. Manoma, kad sąveikauja daug veiksnių. Šiuo metu tiriama senėjimo, genetinių veiksnių, aplinkos faktorių ir virusų reikšmė. Taip pat kol kas nežinoma, kodėl kai kurie žmonės suserga Parkinsono liga, o kiti ne.
Nors dopaminas yra pagrindinis stokojamas neurotransmiteris, sergant Parkinsono liga nustatoma ir kitų medžiagų veiklos sutrikimų. Todėl vartojant dopamino ne visuomet stebimas norimas poveikis. Kitų neurotransmiterių veiklos sutrikimai gali paaiškinti, kodėl yra tiek daug įvairių nemotorinių ligos simptomų.
Pasaulinė Parkinsono ligos diena minima balandžio 11 d., pagerbiant Džeimso Parkinsono (1755 - 1824) gimimo dieną. Tulpė – tai pripažintas Parkinono ligos simbolis.