Savo žiniomis dalinosi profesorius Aleksandras Kriščiūnas, fizioterapinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Profesorius paaiškino, kad reabilitacija yra fokusuojama į pacientą, o ne į atskirą gydymo metodą ir čia dirba didelė komanda – tai ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, ir kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojai, kiti specialistai, ligonio šeimos nariai ir be abejo pats ligonis. Prof. A. Kriščiūnas papasakojo, kokie kineziterapijos ir ergoterapijos pratimai svarbūs sergantiesiems Parkinsono liga, kokie mažina drebėjimą, kaip padėti sau atsistoti nuo kėdės, nuo autobuso sėdynės, nuo žemės, nukritus, kaip mažinti ėjimo sutrikimus, sustingimą, diskinezijas, kaip spręsti rijimo problemas. Pabrėžė intelektinės stimuliacijos, reguliarių fizinių pratimų, socialinio aktyvumo, mitybos, vitaminų svarbą sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Profesorius išvardino net 50 priežasčių, dėl ko svarbu būti fiziškai aktyviems. Štai tik keletas jų: pagerėja gebėjimas mokytis, padidėja savigarba, skatinamas mąstymas, stiprinama imuninė sistema, pagerėja miegas, sustiprėja raumenys, pagerėja sąnarių būklė, atsiranda laimės jausmas ir t.t. A. Kriščiūnas akcentavo ir atminties lavinimos svarbą, rekomendavo spręsti loginius uždavinius, kryžiažodžius, skaityti, o dar svarbiau – atpasakoti skaitytą turinį, mokytis eilėraščių, lavinti dėmesingumą, dainuoti, muzikuoti ir niekada nesakyti: „Aš per senas mokytis ko nors naujo“, „Aš niekam nebetinku“ ir pan.

„Tačiau viską reikia daryti racionaliai”, – ne kartą pabrėžė prof. Aleksandras Kriščiūnas.

Apie reabilitaciją reglamentuojančius įstatymus, problemas ir numatomus pakeitimus kalbėjo SAM Slaugos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Biekšienė.

Lietuvoje yra apie 120 valstybinių ir privačių ambulatorinę ir stacionarinę medicininę reabilitaciją teikiančių įstaigų. Stacionarinė medicininė reabilitacija suaugusiems teikiama 43 įstaigose.

Turintiems klausimų ar siūlymų dėl reabilitacijos, R. Biekšienė pateikė savo tel. nr. 8 5 266 1475.

Santaros klinikos gydytoja neurologė Neringa Tutlienė pristatė Klinikoje veikiantį Parkinsono ligos kabinetą, jo darbą ir jame dirbančius gydytojus. Užsiregistruoti pas Parkinsono ligos kabineto gydytojas – N. Tutlienę, R. Kaladytę-Lokominienę ir J. Guk – galima Santaros klinikos registratūros telefonu arba per www.sergu.lt.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto doc. dr. Viktorija Piščalkienė papasakojo apie vykdytą Kolegijos projektą, skirtą sergantiesiems Parkinsono liga, ir glaudų bendradarbiavimą su Kauno apskrities Parkinsono draugijos nariais, kartu vykdytas veiklas, užsiėmimus, projekto pristatymą Čikagoje, JAV, bei Suomijoje vykusiose konferencijose, išleistą knygelę „Kaip gyventi sergant Parkinsono liga? Metodiniai patarimai sergantiems Parkinsono liga, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo specialistams“ bei 2018 metų kalendorių su patarimais sergantiesiems Parkinsono liga.

Abromiškių reabilitacijos ligoninės fizinės ir medicininės reabilitacijos gydytojas neurologas Mindaugas Šocas – dalyvaujantis Lietuvos Parkinsono ligos draugijos veikloje nuo pat Draugijos sukūrimo – prisiminė kai kuriuos Draugijos istorijos faktus, svajones ir norus tų, kurie kūrė Draugiją, papasakojo apie Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbą, teikiamas sergantiesiems Parkinsono liga aktualias reabilitacijos paslaugas ir atsidavusius specialistus.