|

Draugijos pirmininkas atvirai apie gyvenimą su Parkinsono liga

Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko…

Esė. Depresija – p. Parkinsono palydovė

Vietoj epigrafo. Sakmė apie liūdną žmogų Kartą pas vieną labai gerą gydytoją atėjo labai liūdnas žmogus ir, užsidengęs veidą rankomis, pravirko: – Daktare, – tarė jis, – jaučiuosi netekęs gyvenimo prasmės: niekas manęs nebedžiugina, nuolat liūdžiu, jaučiuosi vienišas, kažko bijau.. Draugai ir mylimi žmonės nebešildo sielos kaip anksčiau.. Man bloga, daktare, o aš net negaliu paaiškinti…