Kaip bendrauti su sergančiuoju Parkinsono liga?
Sunku, kai nežinai ką pasakyti žmogui sergančiam Parkinsono liga, o norisi išreikšti savo rūpestį, užuojautą ir norą padėti. Kartais geriausi ketinimai nuskamba nejausmingai. Bet šįkart vietoje to, ką pasakyti sergančiam PL, išsiaiškinkime ko nereikia sakyti:
– „Mano seneliui parkinsonas, bet geria vaistus ir jaučiasi gerai.”
Vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad Parkinsono liga yra pagyvenusių žmonių liga. Be to, tai kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam – kiekvienam pacientui parenkama individuali gydymo schema, kiekvienas pacientas turi savo ligos simptomų kompleksą ir intensyvumą.
– „Tau parkinsonas? Kad tu nedrebi.”
Sergantieji turi skirtingus Parkinsono ligos simptomus: vieniems labiau pasireiškia drebėjimas (tremoras), kitiems – sukaustymas (rigidiškumas), kuriuos lydi ir kiti negalavimai. Nėra dviejų vienodų pacientų, kaip ir nebūna dviejų vienodų snaigių.
– “Esu tikras, kad šiuolaikinė medicina greitai atras būdą kaip išgydyti.”
Su šia viltim gyvena turbūt visi sergantieji Parkinsono liga. Bet realybė ne tokia maloni – ta atradimo diena neateina ir kiekvienas sergantysis kas rytą keliasi su mintim, kad laukia nemiela ateitis.
– “Šiandien atrodai gerai, tavo parkinsonas turbūt praeina.”
Du žodžiai – NEURODEGENERACINĖ LIGA. Parkinsonas yra progresuojanti lėtinė liga, dėl kurios sergančiojo būklė nuolat blogėja. Ir tik dėl to, kad sergantysis šiandien jaučiasi geriau, nereiškia, kad jis sveiksta. Ši liga neišgydoma. Ir dar, sergančiojo savijauta gali keistis – gerėti ar blogėti – net ir kas valandą.
– “Tai tau sunku vienu metu atlikti kelis veiksmus? Žinai, man irgi. Gal ir man parkinsonas…”
Nepersistenk! Sergančiajam ir taip sunku, ir jam tikrai nesinori stebėti tavo aktorinių sugebėjimų.
– “Dievas nesiunčia mums sunkumų, kurių mes nepajėgtume ištverti.”
Religija ir dvasingumas – tai asmeninė patirtis. Pasistenkite nepiršti savo įsitikinimų, požiūrio kitiems. Kiekvienas turime savo suvokimą apie tokius dalykus, kai susiduriame su realybe.
– “Nemanau, kad tau reikia šitų vaistų. Ar domėjaisi holistiniu gydymu? Gal tu netinkamai maitiniesi?”
„Taip! Jei tik aš žinočiau, kad mano parkinsonas nuo pieno netoleravimo… būtum gaaaaal ir teisus…” – jei sergantysis to ir nepasakys garsiai, tai tikrai pagalvos tyliai.
– “Na, ne taip jau ir blogai – gi nuo parkinsono nemirštama.”
Taip, nuo parkinsono nemirštama, bet nuo šios ligos sukeliamų komplikacijų – dažnai. Įspėjimas: tokios pastabos, kad gali būti ir blogiau, gali priversti sergantįjį mesti į tave kokį sunkų daiktą. Juokaujame, žinoma. Bet tiesa yra tokia, kad tu net neįsivaizduoji kas yra blogai.
– “Mano tėtis sirgo parkinsonu, todėl puikiai žinau ką tau tenka išgyventi.”
Ar tikrai? Net jei rastume sergančiojo identišką dvynį ir jie abu susirgtų tokiame pačiame amžiuje, jų ligos, simptomų pasireiškimas būtų skirtingi. Žmonės gyvena skirtingose aplinkose, valgo skirtingą maistą, skirtingai „draugauja” su liga ir liga juos veikia skirtingai.
– “Nežinau ką daryčiau, jei aš susirgčiau, tikriausiai pasiduočiau… Tu toks stiprus.”
Iš tiesų toks komentaras skamba kaip mirties nuosprendis. Bet iš kitos pusės, tai lyg ir komplimentas, kad sergantysis stipri asmenybė susidorojanti su lėtine liga, bet jis gali būti priimtas neigiamai.
– „Neliūdėk!”
Tai, kad tau sunku matyti savo artimą žmogų patiriant emocinį ir fizinį skausmą, nereiškia, kad jis klausys tavo patarimo. Jis gali ir apsiverkti – tai jo gyvenimas, o Parkinsono ligos palydovė yra depresija.
– “Neleisk parkinsonui valdyti tavo gyvenimą.”
Taip, mes kiekvienas pats atsakome už savo gyvenimo kelią ir patys sprendžiame kas mums svarbu. Taip pat ir sergantysis Parkinsono liga nenori, kad kažkas kitas apspręstų jo gyvenimą. Bet liga užima didžiulę jo gyvenimo dalį.
Dar vis kyla klausimas, o ką pasakyti sergančiajam? Kaip jau buvo rašyta: nėra dviejų vienodų pacientų, kaip ir nebūna dviejų vienodų snaigių – todėl ir supratimas, ir parama reikalinga kiekvienam skirtinga. Sergančiajam jau ir taip sudėtinga kontroliuoti savo gyvenimą, todėl neaiškink jam, kaip jam tvarkytis su liga. Pasikalbėk su juo, ką jis jaučia, ką patiria. Leisk jam pasakyti, kas jam galėtų padėti susidoroti su tam tikrais ligos pateiktais iššūkiais.
Šaltinis: www.diseasescure.pw
