Vaistai

Atnaujinta

Remiantis įsakymu Nr. V-79:

  • Pradėtas gydymas vaistais tęsiamas visą paciento gyvenimą.(9.)
  • Ilgalaikis simptominis gydymas vaistais pradedamas tada, kai yra funkcinės veiklos (ypač motorinės) sutrikimų.(10.)
  • Vaistai parenkami atsižvelgiant į paciento amžių, atliekamą darbą, ligos stadiją (pagal Hoehn ir Yahr stadijų skalę), gydymo efektą ir komplikacijas, taip pat į vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytas vaisto savybes ir galimą šalutinį poveikį.(11.)

Ankstyvosios (nekomplikuotos) Parkinsono ligos gydymas (13.):

  • patvirtinus Parkinsono ligos diagnozę, gydymas pradedamas skiriant vieną ar kelis šių grupių vaistus;(13.1.)
  • jei dar nėra funkcinės veiklos sutrikimų, galima skirti MAO-B inhibitorių;(13.2.)
  • kadangi ilgalaikis gydymas levodopos preparatais komplikacijų dažniau sukelia jauniems pacientams, jiems pirmiausia reikėtų skirti kitų vaistų. Stipriai sutrikus funkcinei veiklai, būtina pradėti gydyti levodopos preparatais (levodopa kartu su periferiniu dekarboksilazės inhibitoriumi karbidopa arba benserazidu);(13.4.)
  • vyresnio amžiaus pacientams anticholinerginiai vaistai neskirtini.(13.5.)

Jei gydymo poveikis parinktais vaistais pakankamas, gydymas tęsiamas mažiausia efektyvia doze.(16.1.)

Parkinsono ligai gydyti gali būti skiriami šie vaistai (12.):

Levodopos preparatai

  • levodopa su karbidopa
  • levodopa su karbidopa + entakaponu
  • levodopa su benserazidu

Dopamino agonistai

  • bromokriptinas
  • pramipeksolis
  • ropinirolis

Anticholinerginiai preparatai

  • triheksifenidilis
  • biperidenas

NMDA receptorių antagonistai

  • amantadinas

KOMT inhibitoriai

  • entakaponas (skiriami tik kartu su levodopos preparatais)

MAO B inhibitoriai

  • razagilinas
  • selegilinas
  • safinamidas*

* Nekompensuojamas.

Apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką skaitykite ligoniukasa.lrv.lt

Daugiau informacijos

Dėl sulėtėjusios sergančiųjų Parkinsono liga virškinimo sistemos funkcijos, po valgio vaistus reikėtų gerti praėjus ne mažiau kaip 2 val.

Rekomenduojama baltyminį maistą valgyti vakare. Baltymų daugiausiai turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas ir t.t.), riešutai, pupelės ir kiti ankštiniai.

Atkreipkite dėmesį, kad baltymų (proteinų) gali turėti ne tik jums įprasti maisto produktai, bet ir augaliniai produktai/papildai.

Jei sudėtinga suderinti mitybos ir vaistų vartojimo laiką, kad išlaikyti reikalingus intervalus tarp vaistų, maisto, papildų, pasitarkite su gydytoju, paprašykite, kad padėtų sudaryti geriausią vaistų vartojimo ir mitybos schemą.

Kavą, iki 2-3 puodelių per dieną, rekomenduoja ne tik kai kurie gydytojai, bet ir sergantieji. Kai kurie sakosi pastebėję, kad kava padeda suaktyvinti vaistų veikimą.

Alkoholis gali suaktyvinti levodopos sukeliamus šalutinius poveikius, pavyzdžiui, sukelti galvos svaigimą, mieguistumą ar apsunkinti susikaupimą, mąstymą. Bet nedidelis alkoholio kiekis leidžiamas. Tik nevartokite tuo pačiu metu vaistų. Ir neužgerkite jų alkoholiu.

Neužgerkite vaistų pienu ar greipfrutų sultimis. Nėra tirta vaistų sąveika su daugeliu medžiagų. Todėl saugiausia vaistus užgerti vandeniu.

Negerkite levodopos preparatų kartu su vitaminais ir/ar mineralais. Kaip jau minėjome, nėra tirta vaistų sąveika su daugeliu medžiagų.

Tarp levodopos preparatų ir vitaminų bei mineralų vartojimo turėtų būti bent 1 val. intervalas.

Vartojant levodopos preparatus, vitamino B6 per dieną turėtų būti suvartojama ne daugiau kaip 10-15 mg (taip pat ir injekcine forma). Jei reikalingas didesnis vitamino B6 kiekis, darykite bent 2 val. intervalą tarp vitamino B6 ir levodopos preparatų vartojimo.

Geležies preparatai gali trukdyti levodopos absorbcijai ir sumažinti jo veiksmingumą. Rekomenduojama vartoti 2-3 val. intervalu.

Jei pablogėjo PL vaistų veiksmingumas, būtinai pasakykite gydytojui ir apie vartojamus papildus: vitaminus, mineralus, žolinius preparatus ir kt.

Privalote pasakyti gydytojui, jei jums yra diagnozuotos kitos ligos ir/ar jūs vartojate medikamentus kitų ligų gydymui. Šeimos gydytojas apie jas turi nurodyti siuntime gydytojui specialistui, bet vis tiek atkreipkite neurologo dėmesį į tai, nes Levodopa ir kiti antiparkinsoniniai vaistai gali turėti įtakos kai kurioms ligoms:

  • Širdies ir kraujagyslių. Gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą, tachikardiją, ekstrasistoles, prieširdžių virpėjimą, širdies laidumo sutrikimus.
  • Hipotenzija. Gali mažinti kraujospūdį, sukelti ortostatinę hipotenziją, ypač didinant dozę.
  • Hipertenzija. Pacientai gydomi antihipertenziniais vaistais taip pat turi būti stebimi.
  • Piktybinis neuroleptinis sindromas (PNS). Draudžiamas kai kurių levodopos preparatų vartojimas. Skaitykite vatojamų medikamentų informacinius lapelius.
  • Depresija ir/ar psichozė (psichikos sutrikimas, sumišimas, nerimas, greita nuotaikų kaita, košmarai, haliucinacijos, manija, hipomanija, hiperseksualumas). Gydymas turi būti ypač dėmesingas. Vaistai psichozei gydyti gali labai sumažinti antiparkinsoninių vaistų veiksmingumą.
  • Glaukoma. Sergantiems ūmine uždarojo kampo glaukoma levodopos vartojimas draudžiamas. Levodopa gali būti skiriama tik jei pacientas gauna tinkamą glaukomos gydymą.

Pasakykite gydytojui, jei sergate sunkia endokrininės sistemos, kepenų, inkstų, kaulų čiulpų liga.

  • Diabetu sergantiems pacientams reiktų dažniau tikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
  • Rekomenduojama stebėti kaulų tankio rodiklius.

Būtinai skaitykite visų vartojamų vaistų informacinius lapelius. Ir nesitikėkite, kad jūsų gydytojas prisimena jūsų kitas ligas, priminkite jam apie jas. Tai gali būti svarbu parenkant jums gydymą.

Šaltiniai: www.drugs.com, www.pasveik.lt ir kt.

Antiparkinsoniniai preparatai sąveikauja su kitais vaistais. Antiparkinsoninių vaistų veikimą gali slopinti/slopina:

  • vaistai skirti virškinimo sutrikimams gydyti, skrandžio rūgštingumui mažinti;
  • vaistai nuo pykinimo;
  • vaistai skirti psichiniams sutrikimams gydyti, turi dopamino receptorius blokuojančių savybių.

Kai kurie medikamentai gali veikti priešingai, t.y. sustiprinti ir/ar labai pagreitinti antiparkinsoninių vaistų veikimą:

  • skrandžio motoriką skatinantys vaistai.

Antiparkinsoniniai vaistai taip pat gali įtakoti kitus preparatus:

  • žymiai sustiprinti antihipertenzinių preparatų veikimą;
  • gali stiprinti simpatikomimetikų (pvz., adrenalino, noradrenalino, izoproterenolio ar amfetamino) poveikį;
  • gali sumažinti vaistinių preparatų nuo psichozės poveikį.

Negalima tuo pačiu laiku vartoti kai kuriuos antiparkinsoninius ir neselektyvaus poveikio monoaminooksidazės (MAO) inhibitorius. Bet vartoti grynų MAO-B inhibitorių (pvz., selegilino ar razagilino) ar selektyvaus poveikio MAO-A inhibitorių galima.

Nesurašėme visų galimų sąveikų tarp vaistų. Būtinai perskaitykite visų (ne tik antiparkinsoninių) savo vartojamų vaistų informacinius lapelius! Juose tikrai rasite daugiau informacijos.

Vaistai netinkami sergant Parkinsono liga ar vartojant kai kuriuos Parkinsono ligos gydymui skirtus medikamentus

Netinkami_vaistai_LT

Dėmesio! Lentelėse pateikiamos tik bendros rekomendacijos vartojant nedideles vaisto dozes. Vaistų poveikis gali skirtis vartojant, pavyzdžiui, injekcinį preparatą ar tabletes.

Ilgo, prailginto – taip dažnai šnekamojoje kalboje pavadinami pailginto atpalaidavimo arba modifikuoto atpalaidavimo vaistai.

Pailginto atpalaidavimo tabletės ar kapsulės yra padengiamos tam tikru apsauginiu sluoksniu, lėtinančiu medikamento išsiskyrimą. Šis sluoksnis neleidžia vaistams išsiskirti iš karto, todėl jie įsisavinami palaipsniui.

Levodopos preparatai yra tirpios formos, standartiniai ir pailginto atpalaidavimo. Ir nors standartinių levodopos preparatų veikimas nelaikomas pailgintu, gydymo pradžioje jų teigiamas poveikis gali trukti ir visą parą. Tai paaiškinama išlikusiu nigrostriatinės srities neuronų funkcionalumu. Deja, ligai pro­gresuojant ir didėjant degeneravusių neuronų skaičiui, levodopos įsisavinimas silpnėja ir didžioji jos dalis lieka neįsisavinama.

Ilgai veikiančių preparatų biologinis įsisavinimas sudaro tik apie 70% standartinės formos preparatų, todėl dozės turėtų būti 20-30% didesnės. Šie preparatai paprastai ski­riami dieną ir vakare (ypač prieš miegą), o ryte dažniau vartojamos greičiau veikiančios standartinės ar tirpiosios (greičiau įsisavinamos) levodopos formos.

Keletas pastebėjimų (pagal dažniausiai jūsų užduodamus klausimus ir turint mintyje Parkinsono ligos (PL) gydymui skirtus vaistinius preparatus) vadovaujantis įsakymo Nr. 112 suvestine redakcija, galiojančia nuo 2020-10-28 iki 2021-06-30.

Kompensuojamųjų vaistų išrašymas gydantis stacionarinėje gydymo įstaigoje
  • Jei pacientas hospitalizuotas stacionariniam gydymui gydymo koregavimui, paskirtais vaistiniais preparatais hospitalizacijos metu turi aprūpinti stacionarinė gydymo įstaiga.(4.1.2.)
  • Gydantis stacionare kompensuojamieji vaistai gali būti tęsiami:
    • jei jie vartoti ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki hospitalizacijos.(4.1.2.)
    • turi būti išrašomi tie patys kompensuojamieji vaistiniai preparatai, kurie buvo skiriami iki hospitalizacijos. (4.1.2.)
    • išrašomi kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė yra didesnė nei vieno mėnesio gydymo kursas ir jos negalima ardyti. Šiuo atveju gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė.(4.1.2.)
    • išrašymo iš ligoninės dieną pacientui išrašoma vaistų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio trukmės gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai vidinė pakuotė yra didesnė.(4.1.3)
  • Kompensuojamuosius vaistinius preparatus pratęsia stacionarinės gydymo įstaigos gydytojas.(4.1.2.)

Kokiais atvejais gydytojas gali anksčiau išrašyti kompensuojamus vaistus?

Gydytojas gali anksčiau išrašyti kompensuojamąjį preparatą, t.y. kai pacientui anksčiau išrašytame recepte nurodyto to paties vaistinio preparato vartojimas dar yra nepasibaigęs:

  • jei pacientas įsigytus vaistus prarado dėl pagrįstų priežasčių (kitų asmenų neteisėta veika, stichinė nelaimė, gaisras, eismo įvykis ar kita) ir šios pagrįstos vaistinio preparato praradimo priežastys yra pagrindžiamos atitinkamos kompetentingos institucijos išduotu dokumentu;(13.1)
  • jei gydytojas paskyrė anksčiau įsigytus vaistinius preparatus vartoti kitaip nei nurodyta ankstesniame recepte (vaistiniai preparatai skiriami vartoti dažniau ar didesnėmis dozėmis).(13.3.)

Gydytojas GALI išrašyti tiek receptų, kiek reikia gydymo kursui to pačio vaisto skirtingoms farmacinėms formoms ir (ar) skirtingo stiprumo vaistams, t.y. to paties pavadinimo vaistus skirtingo stiprumo ar skirtingų formų, pavyzdžiui, Madopar 100mg/25mg vaistai kelių formų: disperguojamosios tabletės, pailginto atpalaidavimo kapsulės ir įprasto veikimo kapsulės.(14.)

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų iki 6 mėnesių gydymo kursui vienu receptu įsigijimą vienu kartu gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose. Iki 6 mėnesių gydymo kursui reikiamą kiekį pacientas įsigyja periodiškai. Įsigijimo periodiškumas turi būti nustatomas toks, kad pacientas vieno įsigijimo metu galėtų įsigyti ne didesnį nei 3 mėnesių gydymo laikotarpiui skirtą vaistinių preparatų kiekį.(22.1.)

Kompensuojamųjų vaistų įsigijimas
  • Pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ gali būti parduotas tik pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, išskyrus atvejus, kai pacientas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir Taisyklių 143.2 papunktyje nustatyta tvarka įsigyja kitą vaistinį preparatą.(1441.)
  • Jei pigiausio kompensuojamojo vaistinio preparato tiekimas yra laikinai sutrikęs, pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ parduodamas kitas iš eilės recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinis preparatas, kuriam nustatyta mažiausia paciento priemoka.(1441.)
  • Išduodamas kompensuojamuosius vaistinius preparatus, išskyrus 1441 punkte nustatytą atvejį, vaistininkas turi:
    • pateikti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, jei vaistinė jį turi;(106.1.1.)
    • pasiūlyti užsakyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, jei vaistinė jo neturi, bet turi galimybę gauti;(106.1.2.)
    • atsisakius įsigyti ar užsakyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, informuoti pacientą apie kitų į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašytų to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų nustatytas priemokas ir išduoti pageidaujamą kompensuojamąjį vaistinį preparatą;(106.1.3.)
    • jei tuo metu vaistinėje nėra paciento pageidaujamo kompensuojamojo vaistinio preparato, tačiau šį vaistinį preparatą vaistinė gali įsigyti, vaistininkas turi pasiūlyti šį vaistinį preparatą užsakyti;(106.1.4.)
  • Jei atsisakoma 1441 punkte nustatyta tvarka įsigyti elektroniniame recepte su žyma „Pirmas paskyrimas“ nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kuriam nustatyta mažiausia paciento priemoka arba 106 punkte nustatyta tvarka įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą, vaistininkas išdavimo (pardavimo) dokumente pacientui skirtame pastabų lauke pažymi, kad pacientas atsisakė įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą.(143.2.)
  • Vaistininkas gali parduoti 105 punkte nustatyta tvarka bet kurį kitą elektroniniame recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistinį preparatą, nekompensuojant šio vaistinio preparato įsigijimo išlaidų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.(143.2.)
  • Jei vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais nėra galimybių nepažeidžiant vaistinio preparato vidinės pakuotės išduoti (parduoti) pigiausią recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamąjį vaistinį preparatą (pigiausio kompensuojamojo vaistinio preparato pakuotėje esantis dozuočių kiekis yra daugiau kaip 10 proc. mažesnis arba daugiau kaip 30 proc. didesnis už recepte išrašytą vaistinio preparato dozuočių kiekį), išduodamas (parduodamas) kitas iš eilės recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinis preparatas, kuriam nustatyta mažiausia paciento priemoka, kurį galima išduoti (parduoti) vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais, nepažeidžiant vidinės pakuotės.(1441.)

Kada vaistininkas gali parduoti receptinius vaistus be recepto?

  • Vaistininkas receptinius vaistus gali parduoti pacientui be recepto, tik esant visoms šioms sąlygoms:
    • vaistinis preparatas yra paskirtas pacientui diagnozuotai lėtinei ligai gydyti;(1141.1.)
    • pacientas to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo receptinį vaistinį preparatą vartojo paskutinius 3 mėnesius arba ilgiau;(1141.2.)
    • vaistininkas turi galimybę aukščiau paminėtą informaciją patikrinti;(1141.3.)
    • pacientas teigia, kad receptinius vaistinius preparatus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, tačiau neturi galimybių nedelsiant patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, turintį teisę skirti šį receptinį vaistinį preparatą;(1141.4.)
    • pacientui neskirtas vardinis vaistiniams preparatas;(1141.6.1.)
  • Be recepto leidžiama parduoti tik to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo, kaip buvo nurodyta recepte, receptinius vaistinius preparatus.(1142.)
  • Be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš sveikatos priežiūros specialistui pakartotinai juos paskiriant, ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui (1144.), tačiau vidinė vaistinio preparato pakuotė negali būti keičiama.(1145.)
  • Receptinio vaistinio preparato be recepto pardavimas turi būti registruojamas vaistinės nustatyta tvarka (1146). Vaistininkas turi teisę prašyti paciento, kuriam parduotas receptinis vaistinis preparatas be recepto, vardą, pavardę, jo gyvenamosios vietos adresą;(1146.2.)
  • Jeigu vaistininkui kyla abejonių dėl receptinių vaistinių preparatų, kuriuos pacientas pageidauja įsigyti be recepto, būtinumo ir (ar) įtaria, kad tolimesnis paciento pageidaujamų receptinių vaistinių preparatų, kuriuos jis nori įsigyti be recepto, vartojimas gali sukelti realų pavojų paciento gyvybei ar pakenkti jo sveikatai, ar pacientas jų nori įsigyti pakartotinai be recepto prieš sveikatos priežiūros specialistui pakartotinai juos paskiriant, vaistininkas pacientui šių vaistinių preparatų turi neparduoti bei pacientą turi nukreipti pas jį gydantį gydytoją.(1148.)

Receptas negalioja, jeigu jo galiojimo laikas neprasidėjęs ar pasibaigęs.(p. 34.3.)

Receptai popieriniuose receptų blankuose rašomi šiais atvejais:
  • kai sveikatos priežiūros specialistai dirba ASPĮ, kuri yra nepasirašiusi duomenų teikimo sutarties su pagrindiniu ESPBI IS tvarkytoju;(p. 38.1.)
  • kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto dėl ASPĮ IS veikimo sutrikimo ir ASPĮ neturi techninių galimybių naudotis ESPBI IS per e. sveikatos portalą arba nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto ESPBI IS dėl jo veikimo sutrikimo;(p. 38.2.)
  • kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos paciento namuose ar globos įstaigoje ir jas teikiantis sveikatos priežiūros specialistas neturi techninių galimybių išrašyti elektroninio recepto;(p. 38.3.)
  • kai pacientas vaistinius preparatus planuoja įsigyti kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje;(p. 38.4.)
  • jei vaistiniai preparatai bus įsigyjami pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklių patvirtinimo“.(p. 38.5.)


Nemotorinių simptomų – kognityvinių (demencijos), depresinių, psichozinių, miego ir kt. sutrikimų sergant PL gydymo principai mažai kuo ski­riasi nuo bendrųjų šių sutrikimų gydymo principų.

Atsiradus kognityvinių sutrikimų, būtina sumažinti ar visiškai atsisakyti antiparkinsoninių preparatų. Galima mėginti vartoti acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilį ir kt.), nors jų efektyvumas šiuo atveju dar nėra įrodytas.

Psichozėms gydyti, sumažinus ar nustojus vartoti antiparkinsoninių vaistų, rekomenduojamos mažos klozapino, kvetiapino, risperidono dozės. Nerekomenduojama skirti haloperidolio, olanzapino, galinčio sunkinti motorikos sutrikimus.

Depresijai gydyti, ser­gant Parkinsono liga, rekomenduojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), rečiau – tricikliai antidepresantai.

Ne­rimo sutrikimai gydomi trumpai veikiančiais benzodiazepinais ir selektyviais serotonino re­absorbcijos inhibitoriais.

Šaltinis: KLINIKINĖ NEUROLOGIJA, sudarytojas ir mokslinis redaktorius Valmantas Budrys, Vaistų žinios, Vilnius 2009.