MIEGO SUTRIKIMAI

Miego sutrikimai – vienas iš dažniausių nemotorinių Parkinsono ligos simptomų

Įvairių šaltinių duomenimis miego sutrikimais skundžiasi nuo 40 % iki daugiau nei 90 % sergančiųjų PL.

Nemiga yra dažniausias miego sutrikimas. Ir pasireiškia ji įvairiai: vieni dažnai prabunda naktį, kitiems būdingas negilus miegas, kažkam – ankstyvas prabudimas, gal mažiau tų, kurie ilgai negali užmigti iš vakaro. Bet patiriantys miego sutrikimus, be abejo, po nakties jaučiasi nepailsėję.

Nors dažniausiai nemiga yra natūralus progresuojančios ligos rezultatas, miego sutrikimai dar gali būti susiję su depresija, bloga miego higiena, naktiniu šlapinimusi, skausmais, apsunkintu apsivertimu lovoje, reakcija į vaistus, ryškiais sapnais, košmarais. Nemiga dažna ir dėl naktinio tremoro, sustingimo ir sukaustymo, negalėjimo pajudėti, distonijos, neramių kojų sindromo, kitų miego sutrikimų.

Bet nemiga nėra vienintelis miego sutrikimas. Mieguistumas dienos metu yra kitas dažniausių sunkumų, su kuriais susiduria sergantieji PL. Juo skundžiasi iki ~70% sergančiųjų. Kai kuriems pasitaiko ir staigaus užmigimo priepuoliai (miego atakos).

Informaciją apie miego sutrikimus, sergant Parkinsono liga (PL), parengė gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė, Neurologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Kokie miego sutrikimai gali pasireikšti sergant PL?

PL pacientams pasireiškia ne tik motoriniai simptomai, trikdantys jų judesius, bet ir nemotoriniai simptomai, iš kurių vienas dažniausių yra sutrikęs miegas. Su miegu susijusios problemos gali pasireikšti keletą metų prieš motorinių simptomų pradžią, taip pat ankstyvojoje PL stadijoje bei ligai pažengus. PL pacientus gali varginti vienas ar keli iš šių miego sutrikimų:

• Sunkumas užmigti arba išlikti miegančiam (nemiga)
• Šaukimas, spardymasis, kumščiavimas, pasireiškiantis kaip „sapno išgyvenimas“ miego metu. Šis sutrikimas dar vadinamas paradoksinio miego elgesio sutrikimu.
• Didelis dienos mieguistumas arba neplanuotos ir nesuvaldomos miego atakos.
• Dažni prabudimai nakties miego metu dėl noro šlapintis.
• Nemalonus pojūtis kojose, labiausiai juntamas ramiai gulint ir praeinantis kojas pajudinus. Šis sutrikimas vadinamas neramių kojų sindromu. Kartu su neramių kojų sindromu nakties miego metu gali pasireikšti kojų patrūkčiojimai (vadinami periodinių galūnių judesių sutrikimu miego metu).
• Kvėpavimo sutrikimas miego metu (dar vadinamas miego apnėja).

Kodėl pasireiškia miego sutrikimai? Ar miego problemos susijusios su vartojamais vaistais?

PL sukelia miegą ir būdravimą reguliuojančių smegenyse esančių cheminių medžiagų (dar vadinamų neurotransmiteriais) pokyčius bei tam tikrų smegenų dalių struktūrinius pokyčius. Šie pokyčiai sukelia miego problemas. PL gydymui skiriami vaistai taip pat gali sukelti arba pabloginti miego sutrikimus, ypač dienos mieguistumą ir (arba) ryškius sapnus.

Kaip diagnozuojami miego sutrikimai?

PL sergantys pacientai turėtų aptarti visas miego problemas su juos gydančiu gydytoju, kuris taip pat peržiūrės ir skiriamus vaistus, galinčius paveikti miegą. Gydytojas gali į pagalbą pasitelkti specializuotus miego klausimynus ir juos duoti užpildyti pacientui ir (arba) artimiesiems. Konkretaus miego sutrikimo patvirtinimui gali tekti atlikti visos nakties miego tyrimą, dar vadinamą polisomnografija, arba miego ir būdravimo bei judesių aktyvumo matavimą visą parą, dar vadinamą aktigrafija.

Kaip pagerinti PL pacientų miegą?

PL pacientai bei jais besirūpinantys artimieji gali pasinaudoti šiais patarimais:

• Susikurkite reguliarų miego ir būdravimo ritmą, t.y., kasdien tuo pačiu metu eikite gultis ir keltis.
• Prieš miegą užsiimkite ramia veikla, pvz., skaitykite knygą.
• Venkite dažnų pogulių lovoje, eikite atsigulti tik atėjus nakties miego laikui.
• Venkite miegą galinčių sutrikdyti veiksnių, t.y. kofeino bei alkoholio turinčių gėrimų bei maisto produktų vartojimo, gausaus skysčių vartojimo (siekiant išvengti dažno vaikščiojimo į tualetą).
• Susikurkite tinkamą miegamojo aplinką, t.y. patogi lova, tinkamas kambario apšvietimas (geriau blausesnis) ir temperatūra (geriau vėsesnė).
• Dienos metu būkite fiziškai aktyvūs ir reguliariai mankštinkitės.
• Jei patiriate „sapno išgyvenimą“, mosikuojate ir spardotės nakties metu, susikurkite saugią miegamojo aplinką, pvz., aplink lovą pasidėkite pagalvių, pašalinkite baldus aštriais kampais, pasiekiamus aštrius įrankius.
• Venkite per ilgų (geriausia iki 1 val. trukmės) ir per daug vėlyvų dienos pogulių, nes tai išbalansuos nakties miegą.
• Apsvarstykite relaksacines technikas, muzikos ir šviesos terapiją.
• Venkite gulėjimo lovoje pernelyg ilgai. Jei atsibudote vidury nakties ir nebepavyksta užmigti daugiau nei pusvalandį, kelkitės iš lovos, bandykite užsiimti kokia nors atpalaiduojančia veikla (pvz., skaitymas, nuotraukų albumų vartymas) ir sugrįžkite miegoti tik vėl apėmus mieguistumui.

Kaip gydomos miego problemos?

Miego sutrikimai, sergant PL, gali būti gydomi tokiais būdais:

• PL gydymui skirti vaistai gali trikdyti miegą. Jei motoriniai simptomai vargina nakties metu, gali padėti vaistų dozių ir formų korekcijos.
• Depresija, nerimas, skausmas judesių sukaustymas gali sutrikdyti miegą. Adekvatus minėtų simptomų gydymas gali pagerinti ir miegą.
• „Sapno išgyvenimui“ nakties miego metu numalšinti gali padėti melatoninas arba klonazepamas.
• Miego sutrikimams, ypač nemigai, veiksmingai padėtų tokia psichoterapijos rūšis kaip kognityvinė elgesio terapija.
• Nemigai skirti medikamentai gali padėti PL sergantiems pacientams, tačiau ilgam skirti jų nerekomenduojama. Be to, pirmo pasirinkimo vaistai nemigos gydymui PL atveju skiriasi nuo rekomenduojamų įprastos nemigos metu.
• Įtariant kvėpavimo sutrikimą miego metu, būtina jį diagnozuoti ir apsvarstyti tęstinės teigiamo slėgio viršutinių kvėpavimo takų ventiliacijos skyrimą.
• Varginant dienos mieguistumui, pagelbsti fizinis aktyvumas dienos metu, gydytojas gali patarti ir dėl mieguistumą mažinančių vaistų skyrimo.

Adaptuota pagal Tarptautinės Parkinsono ligos ir judesių sutrikimų draugijos (International Parkinson and Movement Disorders Society) 2019 m. parengtą informaciją pacientui.