Patarimai artimiesiems, draugams…

Atnaujinta 2021-01-20


Neurologas Antanas Lukošaitis. Gydymo menas 12-asis numeris (2007 m. Nr.12)

„Savo praktikoje turėjau nemažai atvejų, kai PL buvo diagnozuojama pavėluotai dėl to, kad laiku nebuvo pastebėtas vienas iš ligos simptomų – raumenų sukaustymas. Ypač dažnai dėl to PL pavėluotai būdavo nustatoma vyresnio amžiaus pacientams, kurių sulėtėjęs judėjimas, sukaustymas būdavo tiesiog priskiriamas amžiaus ir senatvės požymiams. Gydytojams nekildavo mintis patikrinti raumenų tonuso. Tuo tarpu ilgai negydomas žmogus jau nebegalėdavo vaikščioti, tik gulėdavo lovoje, sunkiai kalbėdavo ir orientuodavosi. Artimieji jau neturėjo vilties, kad ligonio būklė galėtų pagerėti. Tuo tarpu, diagnozavus ir pradėjus gydyti PL, ligonis atsigaudavo, atsikeldavo iš lovos, pradėdavo vaikščioti, sugebėdavo pats apsitarnauti. Artimiesiems tai atrodė kaip stebuklas. Nors iš tiesų tai tik teisingas ligos pažinimas ir jos gydymas.”


Į ką būtina atkreipti dėmesį?

Paskaitykite savo artimojo žmogaus, sergančio PL, vartojamų vaistų informacinius lapelius!

Kodėl tai svarbu? Kad laiku pastebėtumėt ne tik su sveikata susijusius šalutinius vaistų poveikius, bet ir atkreiptumėt dėmesį į tokius kai kurių vaistų sukeliamus šalutinius reiškinius, kaip atsiradęs stiprus potraukis azartiniams lošimams, padidėjęs potraukis apsipirkinėti, nepaisant sunkių finansinių pasekmių šeimai, pakitęs seksualinis elgesys, padidėjęs seksualinis domėjimasis, besaikis valgymas, kai valgoma daugiau, nei reikia alkiui numalšinti, o taip pat ir atsiradę kliedesiai, ryškūs nuotaikų svyravimai.

Jei Jūsų artimam žmogui atlikta GSS operacija

  • susipažinkite su stimuliatoriaus veikimo principu, kaip jis veikia, kaip išsijungia/įsijungia. Pasitaiko įvairių atvejų, pavyzdžiui, išsijungus stimuliatoriui, pats sergantysis negali jo įjungti arba kai kritiniu atveju reikia paaiškinti GMP medikams kad Jūsų artimasis serga Parkinsono liga ir jam įstatytas stimuliatorius. PL ligonių su stimuliatoriais skaičiuojamas vos antras šimtas, tad ir GMP bei kitų sričių medikai nėra tiek susipažinę su tokiais pacientais;
  • atkreipkite dėmesį į nuotaikų kaitą, psichologinę būseną, kad laiku suteikti psichologinę pagalbą.


Kaip išreikšti rūpestį, norą padėti, užuojautą žmogui sergančiam Parkinsono liga (PL)?

Sunku, kai nežinai ką pasakyti žmogui sergančiam PL, o norisi išreikšti savo rūpestį, užuojautą ir norą padėti. Kartais geriausi ketinimai nuskamba nejausmingai. Bet vietoje to, ką pasakyti sergančiam PL, išsiaiškinkime ko nereikėtų sakyti:

Sergantieji turi skirtingus PL simptomus: vieniems labiau pasireiškia drebėjimas (tremoras), kitiems – sukaustymas, kuriuos lydi ir kiti negalavimai. Nėra dviejų vienodų pacientų, kaip ir nebūna dviejų vienodų snaigių.

Vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad PL yra pagyvenusių žmonių liga. Be to, tai kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam – kiekvienam pacientui parenkama individuali gydymo schema, kiekvienas pacientas turi savo ligos simptomų kompleksą ir intensyvumą.

Su šia viltim gyvena turbūt visi sergantieji PL. Bet realybė ne tokia maloni – ta atradimo diena neateina ir kiekvienas sergantysis kas rytą keliasi su mintim, kad laukia nemiela ateitis.

Parkinsonas yra progresuojanti lėtinė liga, dėl kurios sergančiojo būklė nuolat blogėja. Ir tik dėl to, kad sergantysis šiandien jaučiasi geriau, nereiškia, kad jis sveiksta. Ši liga neišgydoma. Tačiau sergančiojo savijauta gali keistis – šiek tiek pagerėti ar pablogėti – net ir kas valandą.

Nepersistenk! O jei įtari sau parkinsoną, konsultuokis su gydytoju.

Būk atsargus su tokiais pareiškimais. Kiekvienas turime savo suvokimą apie tokius dalykus, kai susiduriame su realybe.

„Taip! Jei tik aš žinočiau, kad mano parkinsonas nuo pieno netoleravimo… būtum gaaaaal ir teisus…“ – jei sergantysis to ir nepasakys garsiai, tai tikrai pagalvos.

Įspėjimas: saugokis, kad sergantysis neužvožtų ar nepaleistų į tave kokio sunkaus daikto. Taip, nuo parkinsono nemirštama, bet nuo šios ligos sukeliamų komplikacijų – dažnai. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad PL trumpina žmogaus gyvenimą, jau nekalbant apie tai kad ši liga labai apsunkina žmogaus gyvenimo kokybę.

Ar tikrai? Net jei rastume sergančiojo identišką dvynį ir jie abu susirgtų tokiame pačiame amžiuje, jų ligos, simptomų pasireiškimas būtų skirtingi. Žmonės gyvena skirtingose aplinkose, valgo skirtingą maistą, skirtingai „draugauja“ su liga ir liga juos veikia skirtingai.

Iš tiesų toks komentaras skamba kaip mirties nuosprendis. Bet iš kitos pusės, tai lyg ir komplimentas, bet… net ir toks komplimentas gali būti priimtas neigiamai.

Tai, kad tau sunku matyti savo artimą žmogų patiriant emocinį ir fizinį skausmą, nereiškia, kad būtent dabar jo akyse nepradės kauptis ašaros – tai jo gyvenimas, o Parkinsono ligos palydovė yra depresija.

Taip, mes kiekvienas pats atsakome už savo gyvenimo kelią ir patys sprendžiame kas mums svarbu. Taip pat ir sergantysis PL nenori, kad kažkas kitas apspręstų jo gyvenimą. Bet liga užima didžiulę jo gyvenimo dalį.


Dar vis kyla klausimas, o ką pasakyti sergančiajam? Kaip jau buvo rašyta, nėra dviejų vienodų pacientų, kaip ir nebūna dviejų vienodų snaigių – todėl ir supratimas, ir parama reikalinga kiekvienam skirtinga. Sergančiajam jau ir taip sudėtinga kontroliuoti savo gyvenimą, todėl neaiškink jam, kaip jam tvarkytis su liga. Pasikalbėk su juo, ką jis jaučia, ką patiria. Leisk jam pasakyti, kas jam galėtų padėti susidoroti su tam tikrais ligos pateiktais iššūkiais.

Paruošta pagal www.diseasescure.pw