Žiemos stovykla Tartu (Estija) sergantiesiems Parkinsono liga
Lapkričio 16 d. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos atstovai (Zinas Kazėnas – delegacijos vadovas iš Vilniaus, Marytė Vengrienė – Parkinsono ligos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė, Rasa Granauskienė ir Algis – Šiaulių Parkinsono draugijos atstovai) pradėjom savo kelionę į Tartu autobusu, maršrutu Vilnius-Ryga-Tartu. Kelionė truko gan ilgai. Nors ir pavargę, bet laimingi labai vėlų vakarą mes išlipome Tartu. Ir buvome maloniai nustebinti, mūsų kantriai laukė Tijit iš Tartu Parkinsono draugijos, buvom nuvežti ir apgyvendinti mažame viešbutuke Raadimoisa.
Kadangi mes atvykome truputi anksčiau tai sekančią dieną iš pačio ryto Tijit pasisiūlė aprodyti Tartu. Ir nors kitą rytą merkė įkyrus lietus, mes visgi nuvykom į Tartu centrą, apžiūrėjom Tartu Universitetą, skulptūrų alėją, jau atrestauruotą Tartu katedrą, įžymųjį Tartu turgų, su šalia stūksančia kiaulės statula, dar bandėm pasivaikščioti po parką, bet lietus mus įveikė ir mes grįžom „namo“ į Raadimoisą.
Po pietų mūsų laukė žiemos stovyklos atidarymas. O po to pranešimas „Naujos Parkinsono ligos gydymo kryptys“ kurį skaitė gyd. Pille Taba iš Tartu Universiteto neurologinės klinikos. Jos pasisakymo išvada: nors per paskutinius 50 metų buvo žengtas didelis žingsnis į priekį Parkinsono ligos gydyme – Levodopos preparatai, chirurginis gydymas ir dar nauji vaistai, tačiau ne visi jie praėjo klinikinius tyrimus, o chirurginės operacijos prieinamos mažam ligonių skaičiui – deja, ligos sustabdyti kol kas nepavyksta, todėl vaistų ieškojimas lieka pagrindiniu mokslininkų uždaviniu… Džiugu, kad gerėja ligos diagnostikos galimybės. Atsirado nauji tikslūs galvos smegenų biocheminių ir struktūrinių pakitimų vaizdavimo metodai, tokie kaip radionuklidinė kompiuterinė tomografija (RKT arba SPECT), pozitroninė emisinė kompiuterinė tomografija (PET), tobulėja genetinė diagnostika. Visuomenė vis daugiau sužino apie ligos simptomus, todėl pas gydytojus dažniau atvyksta pacientai, kurių liga ankstyvos stadijos, o tai palengvina gydymą.
Prof. Dr. Liiz Kadastik-Eer skaitė pranežimą „Miego sutrikimai vyresnio amžiaus žmonėms”
Vienas iš svarbiausių fiziologinių žmogaus gyvenimo procesų yra miegas. Miego metu atsistato nervinės ir kūno ląstelės. Vaikams ir jauniems žmonėms būtent miego metu vyksta augimo hormono išlaisvinimas. Miegas padeda išlaikyti mūsų atminties funkcijas, darbingumą. Būtent miego metu mūsų smegenys tvarko, analizuoja ir išsaugo informaciją, gautą aktyvios veiklos, t.y. dienos, metu. Sapnas susideda iš dviejų skirtingų smegenų aktyvumo fazių: non-REM-son (non-rapid eye movement sleep) – gilus miegas ir paviršutiniškas miegas REM-son (rapid eye movement sleep). Būtent šioje fazėje mes sapnuojame. Suaugusiam žmogui reikia 7-8 val. miego, senstant jo užtenka 5-6 val. Žmogui senstant miego struktūra keičiasi – sumažėja REM-son miego, reikalingo nervų sistemos atstatymui ir informacijos išsaugojimui, bet pailgėja greito miego laikas. Pagyvenę žmonės dažniau atsibunda naktį ar anksti ryte ir po to sunkiai beužmiega. Dėl dažnos nemigos žmogus suserga depresija, tampa irzlus, jaučiasi pavargęs, sulėtėja reakcija. Dažniausiai žmogus pats jau negali iš šios padėties išeiti, reikalinga gydytojo pagalba… Kuo galite padėti sau? Eikite miegoti pajutę mieguistumą, nesigulkit per anksti, neverskit savęs užmigti, geriau šiek tiek dar pajudėkite, paskaitykite ir t. t. Stenkitės gulti tuo pačiu laiku, nemiegokite dieną, nevartokite alkoholio, nerūkykite, negerkite kavos, nevalgykite prieš miegą, nevalgykite naktį. Miegamąjį išvėdinkite, primažinkite šviesą, kai pajusite mieguistumą tik tuomet eikit į lovą…
Po pranešimų vyko trumpa darbelių pamokėlė – mus mokė pinti Kalėdų vainikėlius. Visiems labai patiko, kai kurie netgi nusipynė patys sau, tame tarpe ir mūsų auksarankė Rasa…
Dar papasakosime daugiau apie viešnagę Estijoje.
Įspūdžiais dalinasi Marytė Vengrienė, Parkinsono draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė