Skaudi netektis

Keletą pastarųjų metų turėjome laimę savo gretose matyti žinomą žurnalistą, fotografą, muzikantą, dailininką, kino režisierių, menininką – Ziną Kazėną, kuris nesididžiuodamas dalindavosi savo kūrybiniais pasiekimais, rodė savo kūrinius ir darbų skaidres, aiškino apie šiuolaikines technologijas, taikytas kuriant trimačio vaizdo, muzikos, garsų lydimas instaliacijas ir pan. Į savo darbų parodas kviesdavo kiekvieną – brangino kiekvieną žiūrovą, visus stengėsi supažindinti su savo menu. Parodose kurdavo žaidybinę aplinką, kad neleisti žiūrovui nuobodžiauti. Ypač buvo mėgiamas jo paties susikurtas kaubojaus įvaizdis. Jo meno tikslas buvo teikti žiūrovui džiaugsmą.

Organizuojant renginius Zinas savanoriškai imdavosi atsakomybės ir užsikraudavo ant savo pečių didžiausią organizacinių rūpesčių naštą. Niekada nepamiršime Zino indėlio ruošiantis Lietuvos Parkinsono ligos draugijos 20-mečio minėjimui. Savo darbais apipavidalino šventę: piešė spalvingus ir meniškus padėkos raštus, dalyvių korteles, apipavidalino konferencijos vietą spalvingomis rodyklėmis. Pakvietė savo draugą buvusį radijo diktorių J. Šalkauską, kurio balsas gerai pažįstamas vyresniajai kartai, vesti šventinį renginį. Pertraukėles užpildydavo pats – pirštų klajonės fortepiono klavišais skleidė nuostabius muzikos garsus.

Ziną prisimena ir Estijos Parkinsono ligos draugijos nariai, kuriuos jis sutiko ir lydėjo visą viešngės Lietuvoje laiką, supažindino su gražiausiomis Vilniaus vietomis. O dalyvaudamas Estijos draugijos organizuotoje žiemos stovykloje, mokė estus lietuviškų dainų ir abstrakčiosios tapybos paslapčių.

Vilniaus Parkinsono draugija prieš Kalėdas turėjo tradiciją pasikviesti į susitikimą Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kleboną, paklausyti jo žodžio, pabendrauti, pagiedoti kalėdines giesmes. Klebonas atsinešdavo kalėdaičių, kuriuos padalindavo visiems susirinkusiems, o Zinas kiekvienam padovanodavo savo pieštus atvirukus, kalėdinius sveikinimus, suvenyrus. Šiais metais vilniečių susitikimas neįvyko. Gal kitąmet įvyks, bet jau nebus toks jaukus ir šiltas, nebus Zino…

Tai buvo didelės širdies žmogus, neeilinis menininkas ir neeilinė asmenybė. Patikimas, draugiškas, nestokojantis humoro jausmo, charizmatiškas – toks jis išliks mūsų atmintyje.

Zinas Kazėnas gimė 1936 m. balandžio 17 d. Linkuvoje, Šiaulių apskrityje. 1954 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1954–1956 m. mokėsi Daugpilio aukštesniojoje karo aviacijos mokykloje, įgijo profesionalaus fotografo ir kino operatoriaus specialybę. Studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute.

Nuo 1959 m. dirbo Vilniuje: 1968–1980 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, 1980–1984 m. „Dailės“ kombinate, nuo 1984 m. Fotografijos meno draugijoje. Nuo 1988 m. laisvai samdomas fotomenininkas. 1988–1991 m. Sąjūdžio informacinės agentūros fotografas. 1989 m. stažavosi Vokietijoje, Kelno mieste.

Nuo 1969 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 1972 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys.

2005 m. LR kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą.

2013 m. minint Sąjūdžio įkūrimo 25-etį Lietuvos bankas išleido 50 litų proginę monetą, kurios reverse panaudotas Z. Kazėno nuotraukos fragmentas.

Atsisveikinti su Zinu Kazėnu galima pirmadienį, gruodžio 30 d., nuo 10 iki 14 valandos Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose.

Vilniaus Parkinsono draugija