PATARIMAI IR REKOMENDACIJOS
Atnaujinta 2021-07-27
Sudėtinga būtų pateikti patarimus visiems gyvenimo atvejams. Be to, ir kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas skiriasi. Tad skaitykite patarimus ir atsakingai pritaikykite juos sau.
Jei turite daugiau ar geresnių patarimų savo likimo draugams, atsiųskite mums el. paštu info@parkinsonas.lt
Kaip palengvinti maisto ruošimą?
– Pasiimkite viską, ko jums reiks maisto ruošimui: produktus, įrankius, indus – ir susidėkite juos darbo zonoje prieš pradedant gaminti.
– Pasirūpinkite virtuvės patogumu, kad jums reikalingi virtuvės reikmenys būtų jums lengvai pasiekiamame aukštyje.
– Jei jums patogiau gaminti sėdint, reikia kad stalas ar spintelė būtų tinkamo aukščio, kad galėtumėte dirbti sėdėdami.
– Pasirūpinkite savo saugumu. Yra priemonės apsaugančios nuo įsipjovimų.
– Naudokite lengvus ir patogius įrankius, kad būtų lengva suimti. Lengvus puodus ir keptuves lengviau pakelti, o didesnes, storesnes rankenas yra patogiau laikyti.
– Kai kuriems sergantiesiems PL sudėtinga vienu metu atlikti kelias užduotis. Rinkitės receptus, kuriuose nereikia vienu metu ruošti dvi skirtingas patiekalo dalis. Ir vienu metu gaminkite tik vieną patiekalą: arba salotas, arba kepsnį. Taip jums nereiks nerimauti dėl degančios keptuvės, kai pjaustysite produktus salotoms.
– Kadangi PL simptomai nėra vienodi kasdieną, užsišaldykite kai kuriuos produktus, kad turėtumėte maisto toms dienoms, kai jūsų būklė nebūs palanki maisto ruošimui.
– Trumpas dienos miegas prieš ruošiant pietus, labai padeda pakelti energijos lygį.
Šaltinis: www.michaeljfox.org
Parkinsono ligą sukelia dopamino kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga (lot. substantia nigra), ląstelių nykimo.
- Dopaminui gamintis padeda kiekvieno žmogaus asmeniniu vertinimu patiriama teigiama patirtis, malonumas, pasitenkinimas.
- Valgykite daug baltymų!
Nenustebkite! Taip, baltymai blokuoja levodopos įsisavinimą. Tad visų pirma, levodopos preparatus vartokite prieš valgį arba po valgio, kai maistas jau yra suvirškintas.
Atlikti tyrimai, lyginantys du baltymų gavimo principus sergantiems PL – minimalaus baltymų kiekio dietą, kai baltymų gaunama <0,8 g/ kūno kilogramui per dieną, ir mitybą, kai dienos baltymų norma suvartojama vakare, t.y. su paskutiniu maitinimusi – parodė, kad: vėlyvesnių stadijų pacientams, gydomiems levodopa, naudingesnis yra baltymų vartojimas vakare, taip pagerinamas ir levodopos veikimas.
Normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai reikalingos amino rūgštys. Jos yra atsakingos ir už informacijos perdavimą iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Vienas aminorūgštis sintetina pats organizmas, o kitos gaunamos su maistu. Su baltymais gaunamas fenilalaninas, iš kurio organizmas sintetina tiroziną, kuris tolesniame procese paverčiamas dopaminu.
- Vartoti mažiau sočiųjų riebalų.
Yra tyrimų, patvirtinančių (laboratorijos lygmenyje), kad sotieji riebalai: taukai, sviestas, riebūs pieno produktai, palmių aliejus, kokosų aliejus – vartojami labai dideliais kiekiais, gali sutrikdyti dopamino signalizaciją smegenyse. Keliais tyrimais pastebėtas ryšys tarp didelio kiekio sočiųjų riebalų suvartojimo ir prastos atminties bei kognityvinių žmogaus funkcijų pablogėjimo.
- Papildai.
Dopamino gamybai reikia geležies ir vitamino B6. Tačiau jų negalima padauginti, nes jie sutrikdo levodopos įsisavinimą.
Taip pat reikalingi niacinas (vit. B3) ir folatai.
Svarbūs yra magnis, vitaminas D.
Kurkuminas, raudonėlio ekstraktas ir žalioji arbata. Pagrinde remiamasi tyrimais su gyvūnais.
- Probiotikai – gerosios žarnyno bakterijos, kurios sudaro žmogaus mikrobiomą.
Vienas naujesnių mokslininkų atradimų – žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję. Žarnynas net vadinamas „antrosiomis smegenimis“, nes jame yra daug nervinių ląstelių. Tam tikros žarnyno bakterijų rūšys taip pat gali gaminti dopaminą ir tai gali turėti įtakos nuotaikai, nerimui, depresijai, nors šis ryšys dar nėra gerai suprantamas.
Kad gerosios bakterijos turėtų palankią terpę dauginimuisi, reikia prebiotikų. Prebiotikai – tai maistinės skaidulos, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, uogose, grybuose. Prebiotiko inulino turi: svogūnai, porai ir česnakai; kiaulpienių lapai; topinambai; smidrai (šparagai); bananai. Kiti geriausi maistinių skaidulų šaltiniai: grūdai, sėklos, ankštiniai; avižos, linų sėmenys; obuoliai; jūrų dumbliai.
Beje, nereikia padauginti probiotikų, visur turi būti balansas.
- Mucuna pruriens arba niežulinė aksompupė.
Tai natūrali L-dopa, kaip sakoma, iš gamtos. Mucuna pruriens gali padėti natūraliai padidinti dopamino kiekį, gali būti efektyvesnė ir turėti ilgesnį poveikį, nei tradiciniai Parkinsono ligos vaistai, turi mažiau šalutinių poveikių. Tačiau vartojant per dideliais kiekiais, yra toksiška. Būtina laikytis dozavimo rekomendacijų (ant įsigyto produkto etiketės). Gal tikslinga būtų pasitarti su gydančiu gydytoju, kaip vartoti Mucuna pruriens, kaip derinti su kitais vartojamais levodopos preparatais.
- Mankšta, fizinis atyvumas, sportas didina endorfino kiekį ir gerinti nuotaiką jau po 10-20 min.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad fiziniai pratimai gali padidinti dopamino kiekį smegenyse. Reguliarus intensyvus fizinis krūvis kelis kartus per savaitę žymiai pagerina sergančių PL motorinę funkciją.
O skysčių vartojimas fizinių pratimų atlikimo metu stimuliuoja dopamino išskyrimą, o per tai ir sportuojančiųjų nuotaiką, motyvaciją ir energiją!
- Geras miegas.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad dopaminas išsiskiria dideliais kiekiais ryte, atsibudus, ir tas lygis natūraliai krinta vakare, kai ateina laikas miegoti. Miego trūkumas gali sutrikdyti šiuos natūralius ritmus. Pastebėta, kad žmonėms, dirbusiems naktį, kitą rytą smarkiai sumažėja dopamino receptorių jautrumas smegenyse.
Nemigą gali sukelti melatonino trūkumas. Melatonino vaidmuo neuronų plastiškumui bei centrinei nervų sistemai patvirtintas tyrimais. Patvirtinta, kad dėl sutrikusios melatonino sintezės organizmas gali būti linkęs į uždegimines ir neurodegeneracines ligas, tokias kaip Parkinsono liga. Melatoninas – tai hormonas atsakingas už organizmo biologinio laikrodžio reguliavimą. Daugiausia melatonino pasigamina visiškoje tamsoje. Melatonino gamybą taip pat lėtina stresas, ligos ir mėlyna šviesa (televizoriaus, mobiliojo telefono).
- Pomėgiai, hobis.
- Sodininkystė, daržininkystė, kaip pomėgis, irgi skatina dopamino susidarymą. Tačiau sodininkystė/daržininkystė naudinga ne tik kaip pomėgis.
Tyrimai su dirvožemyje esančia bakterija Mycobacterium vaccae, atlikti su pelėmis, parodė, kad ši bakterija paskatino naujų neuronų susidarymą, padidino serotonino kiekį ir sumažino nerimo lygį. Ši bakterija turi apsauginį imuninį poveikį uždegiminiams procesams smegenyse. Buvimas saulės šviesoje skatina vit. D susidarymą. Be to, sodinimas – tai ilgalaikis planavimas, tikslų turėjimas. Yra tyrimų, kad sodininkystė/daržininkystė gerina kognityvines funkcijas, kraujotaką, sumažina uždegiminius rodiklius kraujyje. Kai kuriems sodininkystė toks didelis malonumas, kad padeda įveikti stresą, blogą nuotaiką. Nėra sodo? Galima auginti kambarines gėles, eksperimentuoti virtuvėje ar užsiimti meniška veikla: rankdarbiai, tapyba, kūryba ir pan. Galų gale, galima lankytis parkuose, soduose. O kur dar aistra užfiksuoti kiekvieną daigą, pumpurą ar žiedą, prinokusį vaisių.
- Muzika.
Klausantis muzikos padidėja aktyvumas smegenyse, atlygio ir malonumų srityse, kuriose gausu dopamino receptorių. Kad muzikos klausymasis padeda sergantiems PL pagerinti smulkiosios motorikos kontrolę yra įrodyta tyrimais. Iki šiol tokių tyrimų metu buvo klausomasi instrumentinės muzikos ir dainų tekstai nebuvo vertinami.
Rekomenduojama klausytis mėgstamos muzikos.
- Dainavimas.
Dainuokite, pritarkite, dainuokite karaoke. Tai ne tik teikia malonumą, bet ir lavina balsą, stiprina jį.
- Šokite!
Šokis – tai judesys, koordinacija. Tai ne tik malonumas, tai ir malonus fizinis aktyvumas! Tai ir mankšta smegenims, kai reikia galvoti apie žingsnelius.
- Meditacija.
Tai savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba esant atitinkamam garsiniam fonui. Tai vienas atsipalaidavimo būdų. Reguliari praktika siejama su psichinės ir fizinės sveikatos pagerėjimu. Tyrimai rodo, kad šią naudą gali lemti dopamino kiekio padidėjimas smegenyse, o tai palaiko teigiamą nuotaiką ir motyvaciją tęsti meditacijos praktikas. Tačiau neaišku, ar šie dopaminą skatinantys reiškiniai pasireiškia tik patyrusiems meditacijos praktikams, ar ir žmonėms, kuriems meditacija yra naujas dalykas (viename tyrime, kuriame dalyvavo aštuoni patyrę meditacijos mokytojai, nustatyta, kad po vienos valandos meditacijos dopamino padidėjo 64%, lyginant su ramiu poilsiu).
Šiuo metu atsiradęs naujas terminas – sąmoningumo praktikos (anglų k. – mindfulness), kurio ištakos – budizmas. Sąmoningumo praktikos sąvoka dažnai siejama su meditacijos praktika. Sąmoningumo esmė – savo paties patirties įsisąmoninimas bei kiekvienos gyvenimo akimirkos vertinimas. Tai atidumas, apdairumas bei dėmesingumas. Šios praktikos apima kvėpavimo bei pojūčių stebėjimą, taip pat jausmų neužgniaužimą bei minčių paleidimą. Dabartiniai tyrimai rodo, kad sąmoningumo praktika mažina įtampą bei nerimą, padeda atsikratyti depresijos. Yra meditacijos programėlių, kurias galima atsisiųsti, pavyzdžiui, į telefoną. Yra ir lietuviškų: „Atsipūsk“, „Pauzė“, „MPK“ ir kt.
- Saulės šviesa.
Be jos nemaža dalis žmonių patiria sezoninį afektinį sutrikimą. Gerai žinoma, kad esant mažai saulės spindulių laikotarpiams gali sumažėti nuotaiką keliančių neuromediatorių, įskaitant dopaminą, lygis ir kad saulės spinduliai gali juos padidinti.
Šaltinis www.healthline.com
Liga – ne priežastis nekeliauti
Svarbu tinkamai pasiruošti kelionei ir kelionės metu vadovautis keliomis taisyklėmis.
Vaistai
- Nepamirškite pasiimti vaistų.
- Geriau pasiimti daugiau, nei pritrūkti.
- Pačios kelionės (vykimo iki tikslo ir grįžimo į namus) metu turėkite vaistus su savimi, rankiniame bagaže.
- Turėkite juos net jei manote, kad kelionės trukmės metu jums jų nereikės.
- Turėkite su savimi vaistų vartojimo schemą (pavyzdys) su informacija, kad jūs sergate Parkinsono liga, kokius vaistus, kokias dozes ir kuriuo metu vartojate.
- Vaistų vartojimo schemos lapelyje užrašykite ir savo šeimos gydytojo kontaktinę informaciją, neurologo pavardę ir gydymo įstaigos pavadinimą.
- Taip pat galite pažymėti, ko jums reiktų ypatingu nenuspėjamu atveju.
Oro uostas
- Pasakykite registruodamiesi oro uoste, kad jūs sergate Parkinsono liga (ar keliaujate su sergančiu žmogumi).
- Gal tai suteiktų galimybę jus laipinti skrydžiui vieną pirmųjų, kad galėtumėte ramiai nueiti, susirasti vietą, pasidėti bagažą ar gautumėte kitą pagalbą.
- Net jei nesinaudojate papildoma technika: lazda, vaikštyne, vežimėliu, apsvarstykite galimybę pasinaudoti vežimėliu oro uoste, kad būtų patogiau. Išvengsite streso, kai reikia skubėti iš vienos oro uosto vietos į kitą.
- Patikrinimui pasiruoškite iš anksto. Tai padaryti galite dar namuose. Medikamentus taip pat susidėkite į permatomą plastikinį maišelį.
- Jei jums atlikta giluminė smegenų stimuliacijos (GSS – DBS) operacija, turėkite gydytojo išduotą atitinkamą dokumentą bei jo vertimą į anglų k., patvirtintą notaro. Dokumentą būtina pateikti prieš praeinant patikrą. Jums bus taikoma kitokia patikros schema.
- Nesinaudokite įlaipinimo bilietų savo telefone. Kelionės stresas gali apsunkinti jūsų simptomus, o tai gali sukelti problemų, kai reikės jį pateikti. Turėkite atsispausdinę.
- Apsvarstykite alternatyvius kelionės būdus. Kelionė lėktuvu, oro uostai sukelia stresą ir sveikiems žmonėms, o ką jau kalbėti apie sergančius. Be to, lėktuvuose nėra nei daug vietos pajudėti, nei galimybės.
Norime pasidžiaugti, jog Lietuvos oro uostai siekia užtikrinti sklandžią keliavimo patirtį specialiųjų poreikių turintiems keleiviams ir nuo 2020 m. liepos pradėjo bendradarbiavimą su tarptautiniu socialiniu projektu „Nematomos negalios Saulėgrąža“ (angl. The Hidden Disabilities Sunflower).
Autobusas, lėktuvas, traukinys
- Keliaudami autobusu, traukiniu ar lėktuvu, rinkitės vietą prie praėjimo. Nors tai nėra patogu, kai reikia praleisti kelionės kaimyną, bet patogiau, kai reikia atsistoti pačiam.
- Prašykite vietos ir arčiau tualeto, autobuse – arčiau išlaipinimo durų.
- Autobuso vairuotoją taip pat informuokite, kad jūs sergate Parkinsono liga ar keliaujate su sergančiu žmogumi, jei jums prireiktų pagalbos kelionės metu. Pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.
Mankšta
- Kelionės metu nepamirškite atlikti tempimo pratimų. Juos galite atlikti ir sėdėdami.
- Jei yra galimybė, atsistokite, pavaikščiokite, pajudėkite.
- Jei vairuojate pats, sustokite aikštelėje, kad galėtumėte pajudėti, pasimankštinti.
- Vairuodami būtinai darykite pertraukėles, pailsėkite.
Dar keli patarimai
- Jei turite bent menkiausią galimybę, savo visą kelionę pailginkite bent viena diena, jums ji tikrai pravers poilsiui nuvykus į vietą, ypač jei tai tolimas atstumas.
- Pasiimkite jums patogius daiktus, rūbus, avalynę.
- Neimkite į kelionę naujų, nebandytų daiktų.
- Atkreipkite dėmesį, ar jūsų keliavimo metu dėvimuose rūbuose yra kišenių, į kurias galėtumėte susidėti smulkius daiktus: dokumentus, vaistus, nosinę.
- Arba susidėkite viską į nedidelę tvirtinamą prie juosmens ar kabinamą ant krūtinės rankinę.
- Vaistų kelionei galite susidėti ir į kelias vietas, keleto rūbų kišenes. Žinoma, jei neskrendate lėktuvu.
- Jokiu būdu neatsisakykite savo įprastos dienos tvarkos nei kelionės metu, nei nuvykę į vietą: savalaikiai išgeriami vaistai, mankšta, poilsis, mityba.
- Niekada nebijokite paprašyti pagalbos.
Mėgaukitės kelione, net jei judate lėčiau.
Paruošta pagal www.michaeljfox.org
Aš dar vis keliauju, kartais – vienas.
– Vaistai – pirmas dalykas, ką pasiruošiu ruošdamasis kelionei. Ir visada įsidedu jų daugiau, nei reikėtų visai kelionės trukmei.
– Anksčiau visada pasiimdavau vaistų receptus, bet dabar, kai receptai elektroniniai, tai…
– Turiu pasiruošęs informacinį lapelį anglų ir lietuvių kalbomis, kad sergu Parkinsono liga, kad nesuprantu ir nekalbu angliškai. Taip pat čia užrašyti telefonų numeriai, į ką reikėtų kreiptis, ištikus nenumatytai situacijai.
– Vis kyla mintis, kad reikėtų dar įrašyti apie mano miego sutrikimus, jog galiu bet kada užmigti ir mane reikia pažadinti. 🙂
Nenumaldomai artėja Naujieji metai. Laukia dar viena šventė. Sinoptikai pranašauja mums šalčius ir po Naujųjų. Žmonėms sergantiems PL reikėtų vadovautis keliomis rekomendacijomis, kad šventės, kelionės, šaltis nesutrikdytų jų gyvenimo ritmo.
- Vaistai turi būti geriami visada tuo pačiu metu – net ir per šventes. Bet derinant levodopa/karbidopa su baltymais, vaistai turi būti išgerti bent valandą prieš valgį.
- Nepersivalgykite ir saikingai vartokite alkoholį.
- Pakankamai miegokite.
- Jau ne kartą kalbėjome apie mankštą. Ji turi tapti kasdienia rutina net ir šventiniu laikotarpiu.
- Saugokitės depresijos simptomų šventiniu laikotarpiu ir pasibaigus šventėms. Dienos jau ilgėja… Jei neseniai sužinojote savo diagnozę, neatsiribokite nuo pasaulio. Leiskite laiką su draugais, artimaisiais, dalyvaukite visuomeninėje veikloje.
- Saugokitės slidžių kelių, šaligatvių. Avėkite avalynę tinkamą tokioms oro sąlygoms, kad išvengtumėte kritimų. Vaikščiokite su lazdomis, pavyzdžiui, šiaurietiškomis.
- Pasirūpinkite žibintuvėliu, kuris visada būtų šalia jūsų, jei kartais įvyktų elektros tiekimo sutrikimas namuose.
- Ruošiatės keliauti per šventes? Nepamirškite pasiimti reikiamą kiekį vaistų. Jei ketinate skristi lėktuvu, įsidėkite juos į rankinį bagažą, pasiimkite juos su savimi į lėktuvo saloną. Informuokite skrydžio palydovus, ar autobuso vairuotoją apie savo ligą, kad esant poreikiui, jie galėtų jums padėti. Pavyzdžiui, pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.
- Šiais metais patekote į dovanų pirkimo karštinę, kuri išvargino? Puiki pamoka! Kitąmet dovanas pradėkite pirkti anksčiau, kad prasidėjus Adventui vakarais galėtumėte jas ramiai pakuoti. Arba per kitus metus išmokite pirkti internetu. Tik būkite atsargūs – prekybininkai ne visuomet siūlo kokybiškas prekes.
Šaltinis: www.michaeljfox.org
PIRKINIAI
Tikimės, kad dovanos jau nupirktos ar pagamintos pačių rankomis ir dabar jūs ramiai jas pakuojate. Ne?
Tik neikite į parduotuves piko metu. Nueikite rytinėmis valandomis, kai žmonių mažiau.
Užsakykite dovanėles internetu. Tik įvertinkite užsakymų pristatymo terminą, kad tikrai spėtumėt juos gauti iki švenčių. Atminkite, perkant internetu nesame tikri ką gausime – ar tikrai bus tokia spalva (kompiuteryje matoma spalva gali skirtis nuo tikrosios), ar daiktas bus kokybiškas, ar atitiks jūsų įsivaizduotąjį ir pan.Kviečiate brangius žmones šventinių pietų ar Kūčių vakarienės į savo namus? Suprantama kaip gi nepalepinsim vaikų, anūkų gardžiais tradiciniais šeimos patiekalais. Tik ir vėl – neikite į parduotuvę piko metu. Tikriausiai žinote, kuriuo laiku jūsų parduotuvėje būna mažiau žmonių ir jūs galite jaustis saugiau ir ramiau. Maisto produktų užsakymas į namus internetu? Kodėl gi ne! Čia yra savų privalumų, bet ir trūkumų. Privalumai:
- saugu! Žiemos metu, kai blogas oras: šalta, slidu ar daug sniego.
- saugu! Kai sergate peršalimo ar kitomis ligomis – neplatinate savo viruso ir galite išvengti užsikrėsti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis žmonių susibūrimo vietose.
- patogu! Jūsų užsakymas pristatomas jums į namus ir apsaugo jus nuo sunkių pirkinių krepšių nešimo.
- patogu! Užsakyti galima iš anksto ir pasirinkti sau patogų pristatymo laiką.
Trūkumai:
- atrodo, (rašant šiuos patarimus) yra tik viena įmonė Lietuvoje teikianti maisto produktų pristatymo į namus paslaugą.
- ši įmonė (rašant šiuos patarimus) paslaugas teikia tik Vilniaus mieste ir užmiestyje, Trakuose, Kauno mieste ir dalyje Kauno rajono miestų bei gyvenviečių, Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Šventojoje. Barbora www.barbora.lt internetinėje parduotuvėje galima rasti labai platų asortimentą ne tik maisto, bet ir higienos, ir kitų prekių, produktų skirtų gyvūnams. Nereklamuojame šios įmonės ar jų paslaugos. Niekada nesinaudojome jų paslauga.
ŠVENTĖS
Vaistai ir per šventes turi būti geriami visada tuo pačiu metu. Tik nepamirškite, kad jie turi būti išgerti 1 val. prieš valgį.
Mankšta – tai jūsų kasdienė rutina, net ir šventiniu laikotarpiu.
Miegas ir poilsis taip pat išlieka svarbūs.
Nepersivalgykite ir saikingai vartokite alkoholį.
Ruošiatės keliauti per šventes?
Nepamirškite pasiimti reikiamą kiekį vaistų.
Jei ketinate skristi lėktuvu, įsidėkite juos į rankinį bagažą, pasiimkite juos su savimi į lėktuvo saloną.
Informuokite skrydžio palydovus, ar autobuso vairuotoją apie savo ligą, kad esant poreikiui, jie galėtų jums padėti. Pavyzdžiui, pasakykite vairuotojui, kur jums reikės išlipti ir kad gali užtrukti kol jūs nueisite iki durų. Gal jis rastų galimybę pasodinti jus arčiau durų.
2018.12.16
Amerikiečių terapeutės Sarah King patarimai sergantiems Parkinsono liga remiasi 4 pagrindiniais principais (žr. nuotrauką), kuriuos ji detalizuoja taip:
– Vaikščiokite ir vaikščiokite atidžiai (sutelkite dėmesį į savo eiseną, kad ji būtų taisyklinga).
– Išmokite “atstrigti” bet kokioje situacijoje.
– Išmokite nebijoti vaikščioti tarp žmonių, minioje.
– Padėkite savo sustingusiems ir skausmingiems sąnariams (mankštinkitės; jei reikia, vartokite vaistus).
– Lavinkite savo kalbą (turite būti girdimi ir triukšmingoje aplinkoje).
– Rūpinkitės savo miego kokybe.
– Padidinkite savo energijos lygį.
– Renkitės patys.
– Jauskitės jaunesni bent 10 metų.
– Sumažinkite savo svorį, atsikratykite viršsvorio.
– Daugiau juokitės.
– Jauskitės stipresni ir būkite stipresni (mankštinkitės).
– Jauskitės saugūs (mankštinkitės, lavinkite pusiausvyrą ir koordinaciją, pasirūpinkite saugia namų aplinka).
– Kvėpuokite taisyklingai ir lengvai.
– Mąstykite aiškiai (lavinkite savo smegenų veiklą).
– Neatsiribokite, dalyvaukite įvairiose veiklose (lankykite savitarpio paramos grupę, dalyvaukite visuomeninėje veikloje, saviveikloje, būkite bendruomenės dalimi).
– Turėkite tikslų, siekite jų.
– Ieškokite įkvėpimo.
Viena iš Airijos Parkinsono ligos (PL) draugijų dalinasi savo patirtimi
Pateikiame jums jų sudarytą 5 pagrindinių elementų pentagramą, kuri padės užtikrinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę.
Gydymas yra pirmasis elementas.
- Aptarkite su jus gydančiu neurologu, kokie vaistai jums tuo metu tiktų, kaip ir kada juos vartoti.
- Išsiaiškinkite kaip jūsų vaistai turi padėti jums, koks turi būti jų poveikis – tik taip jūs geriau suprasite bet kokius savo būklės pakitimus.
- Perskaitykite vaistų informacinį lapelį. Atkreipkite dėmesį į vaisto vartojimą su maistu, skysčiais ir laiką, kada jie turi būti geriami.
- Susipažinkite su pašaliniu vaistų poveikiu: tiek fiziniu, tiek psichiniu. Jei pastebėsite bet kokius miego, nuotaikos, elgesio pasikeitimus, nedelsdami pasikonsultuokite su savo neurologu, kadangi šie nemotoriniai simptomai gali atsirasti dėl vartojamų vaistų.
Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:
- Kokius vaistus vartojate?
- Kodėl jūs juos vartojate?
- Kokį poveikį jie turėtų suteikti?
- Kuriuo metu juos turite išgerti?
- Kaip juos turite išgerti?
- Kokie galimi jų šalutiniai poveikiai?
Antrasis elementas – mityba. Nėra specialios Parkinsono dietos, tačiau turite žinoti kai kuriuos dalykus.
- Turite žinoti apie maisto produktų ir vaistų sąveiką – tai ką jūs valgote ir kuriuo metu valgote. Atkreipkite dėmesį į vaistų informaciniame lapelyje pateikiamą informaciją, kokių maisto produktų turėtumėte vengti.
- Rekomenduojama vesti mitybos dienoraštį: ką valgote, kuriuo metu tai valgote su pastabomis apie tai, kaip pasikeitė ar ne jūsų savijauta. Taip bus lengviau pastebėti – kokius maisto produktus ir kuriuo metu juos valgant, jūsų būklė blogėja.
- Gerkite pakankamai skysčių. Dehidratacija gali stipriai pabloginti jūsų būklę.
- Atkreipkite dėmesį, kas jūsų vaistų informacijos lapelyje pasakyta apie jų sąveiką su alkoholiu.
- Jei ketinate keisti savo mitybą, laikytis dietos, pasitarkite su savo neurologu.
Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:
- Kaip maistas gali sąveikauti su jūsų vaistais?
- Koks maistas jums netinka?
- Kodėl svarbu vartoti skysčius?
- Kiek skysčių per dieną jūs suvartojate?
Mankšta – trečiasis elementas. Nors tyrimais patvirtinta, kad mankša nepadidina dopamino kiekio smegenyse, bet mankšta padeda smegenims efektyviai naudoti turimas dopamino atsargas.
- Mankštinkitės reguliariai. Tai padės jums kontroliuoti kai kuriuos PL simptomus: sulėtėjusius judesius, sukaustymą, pusiausvyrą. Tai puiki priemonė sulėtinti šių ligos simptomų progresavimą.
- Mankšta gali būti įvairi: skirta pusiausvyrai ir stabilumui, raumenų jėgos stiprinimui, lankstumui.
Nesvarbu kokią mankštą pasirinksite, svarbu būti aktyviam. Jei norite pasirinkti vieną ar kitą mankštinimosi būdą, pasitarkite su kineziterapeutu.
Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:
- Kodėl svarbu reguliariai mankštintis?
- Kokie pratimai jums tinkamiausi?
- Kiek laiko per dieną reikia mankštintis?
Ketvirtas elementas – geros emocijos. Jūsų emocinė būklė yra labia svarbi kontroliuojant jūsų ligą.
- Atkreipkite dėmesį į nuotaikos svyravimus, elgesio pakitimus. Apatija ir depresija – du nemotoriniai PL simptomai. Nerimas, miego sutrikimas ir impulsyvus elgesys taip pat turi būti aptarti su jūsų neurologu.
- Dėmesį sukoncentruojanti terapija – kvėpavimo pratimai, meditacija, vizualizacijos ir atsipalaidavimo technika, gali padėti jūsų emocinei būsenai. Dėmesio sukoncentravimas – “gyvenimas tik tuo momentu” – išmokys jus sutelkti dėmesį į tai, ką darote tam tikru momentu. Ši technika gali padėti kūnui atsipalaiduoti ir atitinkamai sumažinti stresą, raumenų įtampą, pagerinti savijautą.
Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:
- Koks gali būti emocinis poveikis?
- Kaip tai gali jus paveikti?
- Kaip jūs galite įtakoti savo emocijas?
Papildoma pagalba – penktasis elementas. Tai gali būti bet kas, kas gali jums padėti kartu su jūsų geriamais vaistais.
- Logopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, masažistas.
- Bet kokia terapija jūsų kūnui ir jūsų kūnui ir mintims kaip visumai: nuo akupunktūros iki jogos
- Išbandykite įvairią terapiją, kad suprastumėte, kuri jums tinkamiausia, priimtiniausia ir teikia malonumą.
- Pasirinkę tam tikrą terapiją, pasitarkite su savo neurologu, nes ne visos terapijos rūšys gali jums tikti.
Ar galite atsakyti į šiuos klausimus:
- Kas yra papildoma pagalba?
- Kas gali tikti jums?
- Kuo ji gali būti naudinga jums?
Atminkite, kiekvienas sergantysis yra unikalus, todėl viskas negali tikti kiekvienam.
- Kontroliuokite savo kūno svorį: tremoras ir rigidiškumas yra dažniausi PL simptomai, kurie trukdo judėti ir dėl to gali augti svoris.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Nepervarkite: nors svorio kontrolė ir reguliarus makštinimasis yra būtini, reikia vengti fizinio nuovargio. Venkite darbų, kuriems atlikti reikia tokių veiksmų, kaip sunkių daiktų kėlimas, stūmimas, traukimas.
- Viską atlikite neskubėdami: valgykite, valykitės dantis, renkitės. Visus veiksmus ir darbus atlikite per tiek laiko, kiek jums reikia. Nesukelkite sau ir savo kūnui įtampos.
- Naudokitės pagalba: ne tik moraline parama, bet ir fizine. Pasinaudokite lazda vaikštant, kad išlaikytumėte pusiausvyrą ir išvengtumėte nelaimingų atsitikimų.
- Pakankamai ilsėkitės: poilsis padeda kontroliuoti PL. Ilsėkitės tarp veiklos ir kai pavargstate. Pavalgę taip pat pailsėkite 20-30 minučių. Gerai išsimiegokite.
- Būtinai laiku gerkite vaistus: vaistai yra sudėtinė PL gydymo dalis. Pasinaudokite priminimais telefone, kompiuteryje, kurie padėtų jums savalaikiai išgerti vaistus.
šaltinis: www.thehealthsite.com
Mičigano universiteto, JAV, paskelbti duomenys rodo, kad kasdienis judėjimas, kasdienė veikla, galbūt labiau nei fizinis krūvis, gali padėti sumažinti sunkius motorikos sutrikimus. Apsunkinti judesiai yra Parkinsono ligos (PL) simptomas ir daugelis mano, kad tai susiję su dopamino trūkumu. “Tačiau tikėtina, kad mažas fizinis aktyvumas dar labiau pablogina motoriką sergant PL, nepriklausomai nuo smegenų degeneracijos laipsnio.” Michael J. Fox fondo remtas tyrimas būtent ir nagrinėjo šią sąsają.
Tyrimų rezultatai patvirtino, kad mažai judraus gyvenimo būdo pacientai, atsižvelgiant ir į jų vartojamą l-dopa dozę, amžių ir ligos trukmę, motorika yra labiau sutrikusi. Ir atvirkščiai, tiems, kurių gyvenimo būdas aktyvesnis, kurie daugiau dėmeio skiria kasdienei veiklai, motorikos sutrikimai pasireiškė silpniau.
“Tyrimas parodė, kad PL pasireiškimą, ligonių motorikos sutrikimus, įtakoja ne tik pokyčiai smegenyse, bet ir mažas aktyvumas, nejudrus, sėdimas gyvenimo būdas”, teigia tyrimų vadovas, medicinos dr. Nicolaas Bohnen.
Įdomu tai, kad nebuvo nustatyta sąsaja tarp motorikos sutrikimų ir fizinio krūvio trukmės, t.y. ilgesnis mankštinimasis nesumažina motorikos sutrikimų. To priežastimi gali būti mankštinimąsi ir kasdienę aktyvią veiklą valdančios skirtingos smegenų sritys. Kasdienis fizinis aktyvumas gali padėti suformuoti įpročius, pripratinti smegenis kontroliuoti kasdienius motorinius judesius, kad geriau patenkinti kasdienio gyvenimo poreikius.
Nors visada yra lengviau pasakyti, nei padaryti, ypač kai trūksta partnerių paramos, stokojama motyvacijos, jaučiama socialinė baimė ir gėda ar yra kitos kliūtys, pavyzdžiui, geografinė padėtis, sunku atsistoti ir eiti. Neaktyvumo priežastys dažniausiai panašios: sumažėjusi raumenų jėga, pakitę refleksai, baimė nukristi. “Visas šis užburtas ratas ir mažas judrumas blogina PL ir paaiškina mažėjantį fizinį aktyvumą progresuojant PL”, teigia tyrėjai.
Tačiau mažais žingsneliais – sekant savo veiksmus su žingsniamačiu, nusistatant papildomus tikslus ar dirbant su kineziterapeutu – reikia stiprėti ir didinti aktyvumą. Nereikia sunkių fizinių treniruočių, nors mankštos reikalingos fizinės formos, raumenų jėgos palaikymui, atstatymui. “Namų ruošos darbai: maisto ruošimas, tvarkymasis, sodo darbai, pasivaikščiojimas su augintiniu ar pan. – viskas kas verčia judėti gali padėti kartu su vaistais palengvinti motorinius sutrikimus”, skelbia Dr Bohnen.
Šaltinis: www.michaeljfox.org