Daugiau apie Parkinsono ligą ir simptomus

Atnaujinta 2021-03-13

Parkinsono liga turi daug spalvų ir atspalvių. Nors ligai būdinga daug simptomų, ne kiekvienam sergančiajam jie pasireiškia vienodai. Sergantieji skirtingai išgyvena vienus ar kitus ligos pasireiškimus, skirtingai reaguoja į aplinkos veiksnius. Pavyzdžiui, vienas sergantysis pastebėjo, kad jo būklė pablogėja per mėnulio delčią. Kitas – kad kava suaktyvina vaistų poveikį. Bet tai išties yra labai individualu. Moterys ir vyrai taip pat skirtingai jaučia ligą.

APIE KAI KURIUOS PARKINSONO LIGOS SIMPTOMUS

Skausmas, lėtinis skausmas būdingas daugumai

Tyrimų duomenimis skausmais skundžiasi 40–80% sergančiųjų Parkinsono liga. Parkinsono liga nesuteikia imuniteto kitoms sveikatos problemoms. Deja. Ir viena priežasčių, kodėl sunku spręsti sergančiųjų skausmo problemas, yra ta, kad nėra lengva suprasti, ar konkretų skausmą sąlygoja Parkinsono liga, ar kiti sveikatos sutrikimai.

Yra skausmai būdingi tik Parkinsono ligai. Tačiau Parkinosno liga gali sustiprinti skausmą, patiriamą dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, artrito. O gali būti ir dar rimtesnių skausmo priežasčių. Jei jau sergate Parkinsono liga ir pasireiškia skausmas, svarbu atkreipti į tai savo gydytojo dėmesį.

Vyresnio amžiaus žmonėms skausmas kartais gali būti vienas ankstyvųjų Parkinsono ligos simptomų, pavyzdžiui, skausmingas petys, kurio skausmo priežastmi gali būti peties sąstingis ir nejudrumas.

Ne kiekvienas skausmas yra Parkinsono ligos požymis. Bet svarbu domėtis ir žinoti apie galimas sąsajas ir laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiamas skausmas ir ypač jei jis yra jau ilgiau trunkantis.

Skausmas – dažnas nemotorinis Parkinsono ligos simptomas, galintis turėti didelę įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei.

Parkinsono liga dažnai turi įtakos skausmui:

  • Raumenų ir kaulų sistemos skausmai, kai skausmas kyla dėl raumenų, kaulų ar sąnarių problemų, gali ir nebūti sukelti Parkinsono ligos, bet liga gali juos sustiprinti dėl raumenų sukaustymo, raumenų įtampos. Kai kurie ligos sukelti kūno pakitimai, pavyzdžiui, liemens pasvirimas į šoną, gali sukelti didesnį stresą tam tikriems sąnariams, padidindami artritinį skausmą.
  • Radikulopatinis skausmas yra aštrus, juntamas dėl tiesioginio sąlyčio su nervu, nervo spaudimo, arba dėl sąlyčio su nervo šaknele. Skauda nugarą, kaklą, skausmas plinta. Radikulitinį skausmą gali sukelti disko išvarža ar ataugos. Parkinsono liga šiuos skausmus dar labiau sustiprina. Tai gali įtakoti ir pakitusi sergančiojo kūno padėtis.
  • Centrinis skausmas gali būti sunkiai paaiškinamas, atsirandantis dėl patologijų pačiose smegenyse. Jį gali sukelia smegenų ar nugaros smegenų pažeidimai, įskaitant insultą, kitas ligas. Skausmas gali apimti galūnę, pilvą ir paprastai apibūdinamas kaip gilus. Jį dažnai sustiprina lengvas prisilietimas ar šaltis. Kadangi tokio skausmo kilmė gali būti neaiški, atliekama daugybė medicininių tyrimų kitų skausmo priežasčių atmetimui.
  • Distoninis (apie distoniją skaitykite rugsėjo 19 dienos užrašuose).

Skausmo valdymas:
  • kontroliuokite vaistų išsijungimą (OFF’us);
  • gydykite depresiją. Skausmas ir depresija glaudžiai susiję. Depresija gali sukelti lėtinį skausmą, o lėtinis skausmas gali sukelti arba sustiprinti depresiją;
  • mankštinkitės. Rekomenduojama mankštintis prižiūrint kineziterapeutui, kad jis parinktų pratimus skausmui malšinti ir prižiūrėtų, kad jie būtų atliekami taisyklingai, nesukeltų dar didesnio skausmo. Tvirti raumenys, taisyklinga laikysena!
  • masažo terapija ir akupunktūra taip pat tinka skausmui malšinti;
  • pasikonsultuokite su gydytoju dėl papildomų medikamentų – vaistų nuo skausmo, uždegimo – vartojimo.

Kartais naudinga rašyti skausmo dienoraštį, kuris padėtų suprasti, kada skausmas atsiranda ir dėl ko jis kinta: stiprėja ar silpsta. Tai gali padėti parenkant skausmo gydymą.

Šaltinis: apdaparkinson.org

Uoslė yra vienas iš žmogaus jutimo organų. Atrodytų, kas čia tokio – uoslė. Bet tikriausiai tik tie, kurie jos neturi, kurie neužuodžia kvapų, gali pasakyti – kiek tai yra svarbu. Jie neužuos nei gėlių, nei žydinčių sodų, nei kvapiųjų pasiflorų, nei rytinės kavos aromato. Jiems reikia pagalbos renkantis kvepalus. Kas kad patys neužuodžia, jie nori kad nuo jų sklistų geras kvapas. Sako, kad net mylime kitą žmogų užuosdami jo kvapą.

O ar įsivaizduojate kokiame pavojuje yra žmogus neturintis uoslės? Jis neužuos dujų kvapo, jis neužuos degėsių kvapo, jis neužuos sugedusių maisto produktų kvapo, jis neužuos savo kvapo.

Uoslės pakitimai yra vienas iš pirmųjų Parkinsono ligos simptomų

Pakitimai gali pasireikšti net 4-6 metai iki atsirandant pirmiems motoriniams, t.y. judėjimo, sutrikimams.

Ligos eigoje uoslės sutrikimai pasireiškia net iki 90% sergančiųjų. Uoslės sutrikimai gali būti įvairūs. Sergantieji gali net praeiti kelis uoslės sutrikimo etapus (būkles).

  • Dažniausiai sergantiesiems Parkinsono liga pasireiškia uoslės praradimas – anosmija.
  • Rečiau – uoslės jautrumo susilpnėjimas – hiposmija.
  • Retais atvejais pasitaiko parosmija, kai aplinkoje esantys kvapai yra suvokiami iškreiptai,
  • ir fantosmija – kvapų haliucinacijos, kai yra užuodžiami kvapai, kurių nėra aplinkoje. Fantosmijos nėra pastovios. Jos gali atsirasti ir savaime išnykti.


Tačiau, net jei ir sutriko uoslė, nereikia skubėti diagnozuoti sau Parkinsono ligos. Uoslės sutrikimai dėl neurodegeneracinių ligų sudaro mažiau nei 0,5% uoslės sutrikimo atvejų.

Dažniausiai uoslė sutrinka dėl nosies gleivinės uždegimo: sunkios kvėpavimo takų infekcijos, lėtinių slogų, nosies ertmės polipų, persirgus gripu. Uoslės sutrikimus gali sukelti ir galvos traumos, galvos navikai, toksinis poveikis, psichogeninės priežastys ir kt. Gali būti ir įgimti uoslės sutrikimai. Jie pasitaiko iki 5 % atvejų.

Saugokite savo uoslę, mėgaukitės aromatais ir supraskite tuos, kurie neteko šio malonumo!

Nevalingas raumenų susitraukimas, sukeliantis nepatogias, dažnai skausmingas pozas

Distonija yra liga be jokių kitų simptomų.

Bet… distonija gali būti Parkinsono ligos simptomas. Plačiau apie jį:

  • Distonija pasireiškia ne visiems sergantiems Parkinsono liga.
  • Distonija gali pasireikšti bet kuriuo ligos eigos metu.
  • Distonija gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, pavyzdžiui, ryte prieš pirmąją vaistų dozę arba dienos metu prieš planuojant kitą vaistų dozę, “OFF’e”.
  • Distonija gali pasireikšti kartu su kitais Parkinsono ligos simptomais, pavyzdžiui, drebėjimu ar sustingimu.
  • Distonija labiau būdinga žmonėms, kuriems liga diagnozuota iki 40-50 metų.
  • Distonija gali būti vienu pirmųjų Parkinsono ligos simptomų.

Parkinsono ligos distonijos:
  • Parkinsono ligos distonija dažniausiai pažeidžia koją, pėdą ar kojų pirštus. Dažniausiai tai pasireiškia, kai tuo pačiu metu yra ir kitų Parkinsono simptomų.
  • Akių distonija. Gali padažnėti mirksėjimas ar net užsimerkti akys, atsirasti jautrumas šviesai arba jaustis akių sudirgimas. Tai gali trukdyti skaityti, žiūrėti televizorių ar vairuoti. Gydytojas turi pasiūlyti gydymą. Klauskite!
  • Dėl kaklo distonijos galva ir kaklas gali pakrypti į priekį link krūtinės. Tai gali sukelti kaklo skausmą ir rijimo problemas, sutrikdyti regėjimą ir vaikščiojimą. Nedelskite klausti gydytojo apie galimą terapiją ir gydymą!
  • Liemens srities distonija gali priversti žmogų pasilenkti į priekį, į šoną ar atgal. Tai trukdo vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą. Dėl terapijos ir gydymo klauskite gydytojo!

Distonijos gydymas yra individualus

Visada reikia atsižvelgti į distonijos tipą ir pasireiškimą. Kelios gydymo galimybės:

  • Fizinė terapija, mankštos raumenų tempimui ir stiprinimui.
  • Keisti vartojamą vaistą ar papildyti jį kitu.
  • Keisti vaistų (levodopos) vartojimo kiekį ir dažnį.
  • Vartoti papildomai raumenis atpalaiduojantį vaistą.
  • Botulino toksino (Botox) injekcijos laikinai atpalaiduoja hiperaktyvius raumenis ir palengvina.
  • GSS.

Šaltinis www.michaeljfox.org

Sergant Parkinsono liga gana dažna mirties priežastis yra plaučių uždegimas, prasidedantis dėl Parkinsono ligai būdingo apsunkinto rijimo sukeltos aspiracijos, kai į plaučius įkvepiama maisto ar skysčių.

Taip vadinama disfagija arba sunkumas ryti gali pasireikšti bet kurioje Parkinsono ligos stadijoje. Progresuojant ligai, rijimas dar labiau apsunksta ir net prarandama galimybė nuryti maistą ir skysčius, tuomet jie patenka į plaučius.

Apie pagalbą Kauno kolegijos 2018 m. išleistame kalendoriuje su patarimais sergantiems PL… Kalendorius parengtas pagal knygą „KAIP GYVENTI SERGANT PARKINSONO LIGA? Metodiniai patarimai segantiems Parkinsono liga, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo specialistams”, 2018, Kaunas.

„Kartą draugė pasakė, kad jai depresija. Paklausiau: „Ir ką darai?“ Atsakė: „Nieko. Guliu ir į lubas žiūriu.““

Depresija – tai liga,

kurią lydi liguistai prislėgta bloga nuotaika, interesų ir malonumo jausmo praradimas, sulėtėjęs mąstymas ir judesiai, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio, gerai išsimiegoti, o į galvą lendančios mintys kupinos savęs nuvertinimo, savigraužos ir kaltės. Išsamų depresijos požymių sąrašą su gyvenimiškais pavyzdžiais galite paskaityti svetainėje www.depresijosgydymas.lt (nereklamuojame).

„Depresija – pono Parkinsono palydovė“

Tikriausiai nėra sergančiojo PL ir negirdėjusio šio posakio. Depresija – vienas dažniausiai pasireiškiančių nemotorinių Parkinsono ligos simptomų, stipriai įtakojančių Parkinsono ligos progresavimą.

Komplikuotas yra abiejų ligų diagnozavimas ir diferencijavimas, kai sergama ir depresija, ir Parkinsono liga. Abi ligos turi daug bendrų simptomų, todėl jie gali būti klaidingai priskirti tik kažkuriai vienai ligai.

Apie 10% sergančiųjų Parkinsono liga depresija pasireiškia net keletą metų iki atsirandant pirmiesiems Parkinsono ligos motoriniams simptomams.

Depresija dažniau pasireiškia moterims ir jaunesnio amžiaus sergantiesiems.

Sergantieji PL, patiriantys depresiją, tampa pasyvūs, nustoja rūpintis savimi ir aplinkiniais, neturi motyvacijos.

Prie depresinių simptomų priskiriama:

  • nerimas;
  • nuotaikos svyravimai, tačiau dažnesnė yra prislėgta nuotaika ir liūdesys;
  • pyktis ir irzlumas;
  • anhedonija – negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo: socialinė anhedonija – nesidomėjimas bendravimu ar negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis; fizinė anhedonija – negalėjimas patirti juslinio malonumo, valgant, matant, liečiant, jaučiant, mylintis ir pan.;
  • socialinė fobija;
  • apatija;
  • žema savivertė.

Depresijos, nerimo ir įvairių kitų psichinių būklių atvejai yra labai susiję su hormonų ir (arba) neuromediatorių disbalansu. Nėra vienintelės žinomos priežasties depresijai. Depresija prasideda dėl daugelio veiksnių:

  • asmens amžiaus;
  • bendros sveikatos būklės;
  • dietos pasirinkimo;
  • veiklos lygio;
  • geografinės vietos;
  • kai kuriais atvejais – dėl mažo serotonino kiekio organizme. Tik nėra aišku, ar depresija sukelia serotonino koncentracijos mažėjimą, ar mažas serotonino kiekis – depresiją.
Kuo skiriasi liūdesys nuo depresijos?

Jei jaučiatės prislėgtas, sudirgęs, atrodo, kad jus užgriuvo visos gyvenimo negandos ir tokia būsena praeina po dienos ar kelių dienų, tikėtina, kad tai tik juodas gyvenimo etapas, kuris pasitaiko visiems.

Bet jei ši būsena trunka jau kelias savaites ar ilgiau, o jūs dar vis jaučiatės liūdnas, praradote motyvaciją, norite pasislėpti po antklode ir nosies niekur nekišti – vertėtų rimtai susimąstyti ir ieškoti pagalbos.

Depresija – tai ne bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas, tai – liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Ir dažnai depresija „priglunda“ prie žmogaus, kuriam jau diagnozuota kita liga. Tad nenuostabu, kad ilgainiui, Parkinsono ligai progresuojant, silpstant ligos simptomus kontroliuojančių vaistų efektyvumui, irgi užklumpa depresija.

Depresiją ir jos sunkumo lygį gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento būseną, savijautą ir simptomus.

Pastaraisiais metais nemažas vaidmuo patologiniame procese priskiriamas žarnyno mikrobiotos pakitimams. Viena naujausių teorijų – ryšys tarp žarnyno infekcijų ir Parkinsono ligos, nors jau šio amžiaus pradžioje iškelta teorija, kad Parkinsono liga prasideda ne smegenyse, o žarnyne.

Vienas ankstyvųjų ligos simptomų – vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimą sąlygoja sulėtėjusi žarnyno veikla, vėliau – ir šalutinis vaistų poveikis. Žarnyno veikla lėtėja dėl ligai būdingo rigidiškumo ir bradikinezijos.

Parkinsono liga gali paveikti ir virškinimo procesus kontroliuojančius raumenis ir nervus

Todėl sergantieji dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo ir gastroparezės, t.y. kai maistas užsilaiko skrandyje ilgiau nei įprasta.

Sulėtėjusi žarnyno veikla reiškia sulėtėjusį virškinimą.

Levodopa rezorbuojasi žarnyne, kaip ir kai kurie kiti vaistai.

Štai kodėl vartojant vaistus, reikia atsižvelgti į intervalą tarp valgymo ir vaistų vartojimo. Vartojant vaistus turi būti tuščias ne tik skrandis, bet ir neužkištas žarnynas.

Kiekvienas sergantysis atranda sau tinkamus laiko tarpus tarp mitybos ir vaistų vartojimo laiko, vis tik, kiekvieno organizmo procesai trunka skirtingai – vieno virškinimas greitesnis, kito lėtesnis ir dar šių procesų greitis gali kisti, lėtėti, priklausomai nuo maisto, su metais ar progresuojant ligai.

Rūpinkitės savo žarnynu. Nepamirškite vartoti daugiau skysčių bei ląstelienos. Ypač svarbu išvengti ilgalaikio vidurių užkietėjimo.

Atminkite, kad viduriuojant vaistai gali pasišalinti per anksti, t.y. organizmui jų dar nespėjus įsisavinti.


APIE ŠALUTINIUS VAISTŲ POVEIKIUS

Diskinezija – nekontroliuojamas, nevalingas judėjimas
  • Diskinezija – ilgalaikio levodopos vartojimo komplikacija.
  • Diskineziją sukelia ilgesnį laiką vartojamos didesnės levodopos dozės.
  • Diskinezija dažnesnė ligą diagnozavus jauname amžiuje.
  • Diskinezija pasireiškia ne visiems sergantiems.
  • Diskinezijos pobūdis nėra visiems vienodas.
  • Diskinezija gali apimti vieną kūno dalį, pavyzdžiui, ranką ar koją.
  • Diskinezija gali apimti visą kūną.
  • Diskinezija gali pasireikšti kaip kūno siūbavimas, nenustygimas vietoje, raitymasis, kraipymasis, sukinėjimasis, krutėjimas, galvos linkčiojimas, lingavimas.
  • Diskinezija dažniausiai pasireiškia kai kiti Parkinsono ligos simptomai, tokie kaip drebėjimas, sulėtėjimas, sustingimas, yra kontroliuojami.
  • Diskinziją gali sukelti stresas ar susijaudinimas.
  • Diskinezija gali būti skausminga.
  • Diskinezija gali trukdyti kasdienei ir socialinei veiklai, mankštinimuisi.

Manoma kad diskinezijos priežastis – netolygus dopamino lygio palaikymas smegenyse. Kadangi vaistą reikia vartoti kelis kartus per dieną, dopamino lygis tai didėja, tai krinta. Dėl tokio svyravimo bei nuolatinio dopaminą gaminančių smegenų ląstelių praradimo neįmanoma išlaikyti pastovaus dopamino lygio.

Su gydytoju galite aptarti keletą gydymo būdų:

  • Parinkti optimalią levodopos dozę ir vatojimo laikus.
  • Gali būti skiriami levodopos preparatai kartu su KOMT inhibitoriais.
  • Galima įtraukti dopamino agonistus, anticholinerginius vaistus arba MAO-B inhibitorius
  • Keisti vaistų formą, pasirinkti modifikuoto ar pailginto atpalaidavimo medikamentus.
  • Papildyti gydymą amantadino preparatais.
  • GSS.
  • Koreguoti dietą – mažinti baltymų kiekį.

Daugelis savo liga besidominčių pacientų, ypač jaunų, susiduria su dilema, kada laikas pradėti vartoti levodopą. Jei ligos simptomai trukdo jūsų kasdienei veiklai, darbui, gebėjimui sportuoti ar bet kuriai veiklai, kurią norite ar turite atlikti, reikėtų apsvarstyti levodopos vartojimą.

Bendradarbiaukite su savo gydytoju: jis žino apie ligą iš vadovėlių, apie medikamentus jai gydyti, bet jūs pažįstate ligą “iš vidaus”. Kartu ieškokite sprendimų!

Šaltinis www.michaeljfox.org


APIE KITUS SUTRIKIMUS

Griuvimai yra labai dažna pagyvenusių žmonių negalios ir mirties priežastis

Dažniausia griuvimų priežastimi yra išoriniai veiksniai: slidžios grindys, stori kilimai ar nepritvirtinti jų kraštai, už kurių užkliūvama, blogas apšvietimas, laiptai be turėklų, netinkama avalynė ir pan.

Bet yra ir vidiniai veiksniai, galintys turėti įtakos griuvimams, – tai žmogaus sveikatos sutrikimai: klausos, regos, judėjimo ir atramos sistemos sutrikimai, vartojami vaistai. Šių veiksnių grupei priskiriama ir Parkinsono liga. Dėl pusiausvyros ir eisenos pakitimų Parkinsono liga taip pat gali lemti griuvimus. Sergantiems Parkinsono liga griuvimai turi ypač neigiamų pasekmių. Kaulų lūžiai dar labiau sutrikdo ligos apsunkintą judėjimą, pablogina gyvenimo kokybę ir didina socialinę izoliaciją.

Dažnėjantys griuvimai rodo blogėjančią bendrą organizmo būklę.

Labai svarbu užkirsti kelią griuvimų rizikai ir galimiems padariniams. Todėl svarbu:

  • Užtikrinti, kad gydymas būtų optimalus.
  • Pagal galimybes (derinant su vaistais) vartoti pieno produktus. Kalcis reikalingas kaulams.
  • Sekti vitamino D rodiklius kraujyje ir esant trūkumui vartoti vitamino D papildus. Vitaminas D dalyvauja kaulų ir mineralų apykaitoje, didina kaulų mineralų tankį bei sumažina griuvimų riziką.
  • Didinti fizinį aktyvumą, mankštintis. Fiziniai pratimai didina ištvermę, jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir judrumą.
  • Į kasdienę mankštą įtraukti pratimus pusiausvyrai.
  • Atitinkamai pritaikyti namų aplinką, kad sumažinti griuvimų riziką.

Naudotis pagalbinėmis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą (vaikštynės, lazdos).

Dažniausiai griuvimo atvejai pasitaiko namų aplinkoje: lipant į lovą ir iš jos, užkliuvus už kilimų ar paslydus vonios patalpoje, esant nepakankamam apšvietimui, nesant ranktūrių ant laiptų ar vonios patalpoje (įlipti į dušą ar vonią), bandant pasiekti aukštai padėtus daiktus, užkliuvus už slenksčių. Išgirdus Parkinsono ligos diagnozę, rekomenduojama apmąstyti ir namų aplinkos pritaikymą sergančiajam.

Tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas

Sutrikimas pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo ir apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką ir kt.

Sergant Parkinsono liga, sutrinka ne tik artikuliavimas, bet ir balsas, kalba, tarimas. Tariama neaiškiai, netiksliai. Kalbama lėtai arba greitai, šnabždama, kinta kvėpavimas, galimas seilėtekis, kuris sunkina kalbėjimą. Balsas gali drebėti. Tai įtakoja sutrikusi motorika. Pakitusi kalba (kalbama tyliau, lėčiau) yra vienas pirmųjų ligos simptomų. Artikuliacijos ir kalbos raiškos sutrikimai dažniausiai pasireiškia vėliau.

Maždaug vienas iš trijų sergančiųjų kalbėjimo sutrikimą įvardija kaip vieną problematiškiausių – prarandamas gebėjimas komunikuoti. O bendravimas yra vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybės elementų. Kalbos sutrikimų pasekmė – apribotas socialinis gyvenimas, užsidarymas namuose, kas dažniausiai sukelia ir depresiją.

Dalis sergančiųjų gali net nejausti savo kalbėsenos pakitimų.

Neramių kojų sindromas (NKS) – tai lėtinė liga

Pasireiškia intensyviu, nevaldomu noru judinti kojas dėl nemalonių ir/ar skausmingų pojūčių jose ramybės metu. Vėlesnėse ligos stadijose šie pojūčiai gali išplisti į rankas ir liemenį.

Nemalonius pojūčius kojose pacientai apibūdina įvairiai: „elektros srove”, „vabaliukų ropojimu”, „adatėlių padymu”, dilgčiojimu, tvinkčiojimu, gėlimu, tempimu, niežėjimu ir pan., taip pat kojų sunkumu, stingimu.

Šie pojūčiai atsiranda ramybės ar fizinio neaktyvumo metu (pvz., gulint, sėdint). Simptomai beveik visada stiprėja pirmąją nakties dalį, stipriausi – mėginant užmigti, dažniausiai palengvėja iš ryto. Judėjimas arba veikla laikinai sumažina simptomus.

NKS sukelia miego sutrikimus, susietus su mieguistumu, nuovargiu, blogina gyvenimo kokybę.

NKS gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis NKS – savarankiška liga. Serga apie 10% populiacijos. Daugiau nei pusė atvejų – paveldima. Susirgti galima ir vaikystėje, bet dažniausia prasideda nuo 35-45 metų ir dažnėja su amžiumi. Dažniau pasireiškia moterims, santykis 2:1. Neišgydomas, bet būna savaiminės remisijos – praeina, tačiau kartais dėl neaiškių priežasčių vėl atsinaujina. Liga progresuojanti, todėl reikalingas nuolatinis gydymas.

Antrinis NKS atsiranda dėl kitų ligų

Dėl cukrinio diabeto, geležies stokos būklių, inkstų nepakankamumo, skydliaukės veiklos sutrikimų, sergant neurodegeneracinėmis ligomis, tame tarpe ir Parkinsono liga, bei sergant kai kuriomis kitomis ligomis.

Ilgėjant Parkinsono ligos trukmei, NKS pasireiškimo atvejų dažnis didėja. NKS simptomai pasireiškia iki pusės visų PL sergančiųjų.

Patiriantiems NKS dažnesni miego sutrikimai, depresijos, kognityviniai sutrikimai.

Ne visas antrines lėtines sindromo priežastis galima išgydyti, tačiau NKS simptomų pasireiškimas atspindi nepakankamą pagrindinės ligos kontrolę. Antrinio NKS simptomai lengvėja ir/ar išnyksta gydant pagrindinę priežastį – jį sukeliančią būklę arba ligą.

Daugiau apie NKS: LSMU ligoninės Kauno klinikos prof. K. Petrikonis apie NKS Lietuvos ryto televizijos 2017.03.31 d. laidoje „Laba diena, Lietuva“. Interviu pradžia ~1:08:49.

Demencija

Demenciją dažniausiai tapatiname su nykstančia atmintimi ir dėl to atsirandančiais orientacijos sutrikimais, galiausiai senatvine silpnaprotyste. Tai liga, kuri ne tik ištrina atsiminimus, pomėgius, įpročius, ji pamažu ardo žmogaus socialinius ryšius ir ištrina pačią asmenybę.

Demencija – tai lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, todėl medicina gali tik kiek pristabdyti jos vystymąsi, bet kol kas neturi metodų išgydyti. Demencija neužklumpa staiga. Ši liga vystosi ilgus metus, o tam tikros jos formos gali būti pristabdytos medikamentiniu gydymu ir sveiku gyvenimo būdu.

Šaltinis www.medcentras.lt

Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, Parkinsono liga ir kt., bet dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama. Antra pagal dažnį demencijos priežastis – kraujagyslinė demencija.

Šaltinis www.manosveikata.lt

Parkinsono ligos demencija (PLD)

PLD suserga nuo 50 iki 80 % sergančiųjų Parkinsono liga.

Demencija dažniausiai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Dopamino terapija, taikoma PL gydymui, neturi poveikio demencijai.

PLD susergama vidutiniškai po 10 metų nuo Parkinsono ligos diagnozės. PLD gali būti diagnozuota ir anksčiau, bet bent po metų po motorinių Parkinsono ligos simptomų pasireiškimo.

PLD dažnai painiojama su Alzheimerio liga ir su Lewy kūnelių demencija.

Parkinsono liga (PL) ir Alzheimeris (AL)

Nors yra tam tikrų panašumų, vis tik kognityviniai simptomai, sergant Parkinsono ligos demencija ir Alzheimerio liga, yra skirtingi.

Parkinsono ligos demencija dažniausiai paveikia problemų sprendimą, mąstymo greitį, atmintį ir nuotaiką. Parkinsono ligos demencijai gali būti būdingos haliucinacijos, kliedesiai ir paranojiškos mintys.

AL prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.

AL sergančių ligonių kalba sutrinka, dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi  į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.

Šaltinis www.alzheimeris.lt

Ar galima sirgti abiem ligomis: ir Parkinsono, ir Alzheimerio liga?

Žmonėms, kurie jau serga Parkinsono liga ir vėliau pasireiškia demencijos požymiai, diagnozuojama Parkinsono ligos demencija.

Žmonėms, kuriems pirmiausia diagnozuota Alzheimerio ligą, o vėliau pastebėti ir Parkinsono ligai būdingi judėjimo sutrikimai, greta Alzheimerio ligos nustatytoma ir Parkinsono ligą.

Parkinsono liga ir Lewy kūnelių demencija

Ruošiama.


KITOS AKTUALIOS TEMOS

Ortopedija tiria ir gydo judamojo aparato (kaulų, raumenų, sausgyslių) deformacijas bei pakitimus.

Deformacijos gydomos chirurginėmis operacijomis ir neoperaciniais būdais (gydomoji mankšta, fizioterapijos procedūros, ortopedinės priemonės, ortopedinė avalynė ir kt.).

Norime atkreipti dėmesį į ortopedinio gydymo svarbą sergantiesiems Parkinsono liga. Nors klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo poreikis, stuburo ar kitos deformacijos nėra tiesiogiai susijęs su Parkinsono liga, bet koks judamojo aparato sutrikimas sukelia problemų žmonėms sergantiems PL. Kartais neatkreipiama dėmesio į tuos sutrikimus, o sergančiojo būklės, judėjimo pablogėjimas „permetamas“ Parkinsono ligai. Tokiu atveju problemą dažniausiai bandoma spręsti antiparkinsoninių vaistų dozių didinimu, dažnai mažai efektyviu.

Kadangi pačios Parkinsono ligos sukeliami pakitimai smegenų dalyje, atsakingoje už judėjimą, judesio funkcijas, ortopedinių problemų sprendimas ir šalinimas yra būtinas sergant Parkinsono liga. Tik sergančiųjų Parkinsono liga gydymas (taip pat ir pooperacinis) bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei žmonių nesergančių Parkinsono liga.

Daugiau apie moteris

Pagrindinius skirtumus lemia hormonai. Estrogenų ir progesterono svyravimai labai įtakoja ir ligos simptomus: priklausomai nuo moters ciklo, savijauta gali stipriai keistis. Padidėjęs progesterono lygis įtakoja greitesnį nuovargį ir dažnesnius „OFF“, taip vadinamus išsijungimus, kai nepakanka vaisto efektyvumo. PL diagnozuojama apie 5% moterų iki 50 metų. Amerikos Parkinsono ligos asociacijos (American Parkinson Disease Association – APDA) atlikto tyrimo duomenimis, PMS laikotarpiu PL simptomai pablogėja, vaistai mažiau veiksmingi ir mėnesinių periodas būna sunkesnis. Tarsi nepakaktų PL, dar reikia bijoti ir PMS! Kita vertus, Neurologijos, neurochirurgijos ir psichiatrijos žurnale (Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry) publikuotas tyrimas teigia, kad estrogenai saugo nuo PL. Tai paaiškintų, kodėl PL serga daugiau vyrų.

Moterims PL pasireiškia vidutiniškai 2 metais vėliau nei vyrams. Bet… nors Parkinsono ligos išsivystymo rizika vyrams yra dvigubai didesnė nei moterims, moterims liga progresuoja greičiau.Tačiau moterims dažnai ir vėluojama diagnozuoti Parkinsono ligą – sveikatos sutrikimai siejami su hormoniniais pokyčiais, stresu ir pan.PL sergančioms moterims dažniau dažniau pasireiškia tremoras, jos labiau nei vyrai linkę į depresiją, joms dažniau skiriami antidepresantai. Jos stipriau neigiamai reaguoja į ligos progresavimą.

Tačiau moterims rečiau pasitaiko miego sutrikimų ir vėliau pasireiškia kalbos sutrikimai, jos ilgiau išsaugo verbalinį sklandumą (bendravimo įgūdžius).Vyrams dažniau ir ankstesniame etape siūlomas operacinis gydymas. Moterys ilgiau kenčia progresuojančios ligos simptomus. Vaistai, skiriami PL simptomų palengvinimui, pavyzdžiui, levodopa, yra pritaikyti vidutinio sudėjimo vyrui. O vertinant, kad moterys paprastai sveria mažiau, joms tenka didesnė vaisto koncentracija, kas gali greičiau sukelti šalutinį poveikį – diskinezijas.Parkinsono liga turi daug paslapčių, bet viena yra aišku – reikia daugiau mokslinių tyrimų, kaip PL veikia moteris ir koks gydymas geriausiai tinka joms.

Šaltiniai: www.parkinsonslife.eu, www.parkinsonsdisease.net, www.epda.eu.com, www.healthline.com

Oro sąlygų poveikis Parkinsono ligai – ne iš piršto laužta tema

Nors dažnai apie tai net nepagalvojama, oras tikrai turi poveikį Parkinsono ligai. Koks oras yra netinkamas? Čia nėra vieno atsakymo. Amerikiečių atlikta nedidelė apklausa „Ar metų laikų ir orų pokyčiai daro įtaką jūsų Parkinsono ligos simptomams?” atskleidė tokius rezultatus:

  • „Karštis suaktyvina pagrindinius simptomus.“ Karštis padidina sumišimą ir galvos svaigimą, sukelia dar didesnį nuovargį, raumenų silpnumą. Daug negalavimų sukelia dehidratacija. „Mano sergantis vyras nepakenčia vasaros karščių. Jo kojos tampa vatinės ir jis negali paeiti.“ „Vasara – kančia… Karštis ir drėgmė sukausto mano kūną.“ „Nepakeliu vasaros karščio. Jis mane visiškai nualina.“ „Karštis ir drėgmė lėtina mane. Man daug geriau sekasi vėsesniu oru. Bet prieš susergant mėgau šilumą!“
  • „Mano simptomai blogėja šaltu oru.“ Šaltas oras kausto kūną, tampa daug sunkiau judėti. „Šaltas oras padidina mano mieguistumą.” „Šaltu oru mano simptomai blogėja.“
  • „Drėgmė mane išvargina“. Drėgni, lietingi orai taip pat sunkina Parkinsono ligą, suaktyvina skausmus.

Kūno toleruojama temperatūra sergantieji dažniausiai įvardija temperatūrą nuo 10 iki 25°C.

Šaltinis https://parkinsonsdisease.net/

Parkinsono liga yra viena ligų, kurioms klimato kaitos ir karščio keliamos grėsmės yra ypač pavojingos.

2019 m. spalio pabaigoje Dubajuje (JAE) vykusiame 24-ajame pasaulio neurologų kongrese dėmesys skirtas aplinkos taršos įtakai nervų sistemos, o ypač smegenų ligoms.

Vis daugiau įrodymų, kad oro tarša yra susijusi su dažnesniais neurologinių susirgimų atvejais. Nors surinkti duomenys tebėra prieštaringi, pripažįstama, kad aplinkos toksinai vaidina svarbų vaidmenį Parkinsono ir Alzheimerio ligų pasireiškimui.

Mažos dalelės, susidarančios dėl oro užterštumo, gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą – ląstelių pažeidimą dėl didelio oksidacinių molekulių kiekio, ir nervų ląstelių degeneraciją.

Šaltinis: www.parkinsonsnewstoday.com

Dėkojame Lietuvos sergantiesiems atsakiusiems į klausimą, koks vasaros oras yra palankesnis jiems APKLAUSOJE…

Apie odontologines paslaugas tinklalapyje ligoniukasa.lrv.lt